Moterų gretos didėja
Įspūdingas augimas džiugina. Visgi investuojančių moterų atotrūkis nuo vyrų – vis dar labai didelis. Šiemet mes sutinkame vieną investuojančią moterį ir keturis vyrus (19 proc. investuojančių moterų). Vis dėlto dar 2019-aisiais investuojančių moterų atotrūkis nuo vyrų buvo gerokai didesnis – mūsų fondai fiksavo tik vieną investuojančią moterį ir devynis vyrus (9,7 proc. investuojančių moterų).
Bendrai visoje Lietuvoje 2020 m. tarp 42 tūkst. aktyviai investuojančių gyventojų 38 proc. sudarė moterys, rodo Lietuvos banko duomenys. Tad mažesnėmis sumomis investuoja kiek daugiau moterų, vis dėlto dešimt ir daugiau tūkstančių eurų į akcijų ar kitas kapitalo rinkas ryžtasi ar gali įnešti vis dar palyginti nedidelė Lietuvos moterų dalis.
Ir džiugu, kad kapitalo rinkose turtą auginančių moterų dalis Lietuvoje auga kaip ir kitose Vakarų šalyse. Investavimo programėlės „eToro“ atliktas tyrimas rodo, kad maždaug dvi iš penkių (42 proc.) šiuo metu investuojančių moterų tai pradėjo daryti per pastaruosius dvejus pandeminius metus (2020 ir 2021 metais).
Vyrai triskart finansiškai turtingesni
Deja, moterų valdomas finansinis turtas dar mažesnis nei investuojančių moterų skaičius. Šiemet mūsų investiciniuose fonduose moterų investicijos sudaro kiek mažiau nei aštuntadalį viso valdomo turto (13 proc. fondų turto priklauso moterims). Žinoma, tai jau milžiniškas šuolis palyginti su tuo, ką turėjome vos prieš trejus metus – 2019 m. tik 3,5 proc. turto mūsų fonduose priklausė moterims.
Ir ši tendencija atspindi bendrą padėtį Lietuvoje – vyrai mūsų šalyje vis dar gerokai finansiškai turtingesni nei moterys. Lietuvos banko 2020 m. pabaigos duomenis, moterims priklausė 28 proc., arba apie 360 mln. eurų, sukauptų visose vertybinių popierių sąskaitose Lietuvoje. O vyrai valdė triskart didesnį turtą – 933 mln. eurų finansinių investicijų.
Pagal moterų sukauptą kapitalą kiek atsiliekame nuo pasaulinio vidurkio. Konsultacinės bendrovės BCG duomenimis, moterys investuotojos visame pasaulyje 2020 m. valdė vidutiniškai 33 proc. viso finansinio turto, 2016 m. ši dalis siekė 31 proc., o 2025 m., prognozuojama, pakils iki 35 proc.
Moterys – sėkmingesnės investuotojos?
Manau, kad Lietuvoje moterų finansinis turtas augs sparčiau nei pasaulio vidurkis, o per artimiausius kelerius metus jį pasieksime ir toliau viršysime.
Optimizmo suteikia tai, kad moterų ir vyrų uždarbio atotrūkis mažėja, o finansinis raštingumas auga. Daugiau moterų imasi verslo bei pelningų profesijų ir uždirba didesnes pajamas, kurias gali skirti investicijoms. Pastebime, kad Lietuvoje į investicijas vis dažniau atsigręžia ir pirmųjų moterų verslininkių karta. Šios moterys jau užaugino vaikus, pasirūpino jų mokslais ir gyvenimo sąlygomis, tad lėšas, kurias anksčiau skirdavo vaikams, šiuo metu skiria investavimui.
Įdomu, kad Lietuvoje pagal valdomą finansinį turtą daugiausia jo yra sukaupę vidutinio amžiaus vyrai. O tarp moterų daugiausia jo turi vyresnio, jau pensinio amžiaus moterys, rodo Lietuvos banko duomenys. Šią tendenciją pagrindžia ir sudaromų sandorių skaičius – 2020 m. Lietuvoje vyrai jų sudarė beveik 5 kartus daugiau nei moterys.
Tačiau pastaruoju metu vis daugiau moterų imasi ne pasyvaus, bet aktyvaus investavimo. Tai rodo ir kitų šalių tendencijos – Jungtinėse Amerikos Valstijose šiuo metu 50 proc. daugiau moterų nei 2018 m. investuoja ne savo pensijų sąskaitose, o aktyviai kapitalo rinkose.
Įdomu, kad Lietuvoje pagal valdomą finansinį turtą daugiausia jo yra sukaupę vidutinio amžiaus vyrai. O tarp moterų daugiausia jo turi vyresnio, jau pensinio amžiaus moterys.
Ir tai labai teisingas sprendimas, nes statistika rodo, kad moterys investuoja sėkmingiau nei vyrai. Vidutiniškai moterys investuotojos gauna teigiamą grąžą ir lenkia vyrus 40 bazinių punktų, arba 0,4 proc. Ir šie duomenys gauti išnagrinėjus milžinišką kiekį įrašų – 5,2 mln. sąskaitų nuo 2011 m. iki 2020 m. Kai kurie investicijų ekspertai skaičiuoja ir dar didesnį grąžos atotrūkį moterų naudai.
Neramumai trumpina terminus
Investuojančios moterys dažniau įsiklauso į patarimus, jos vengia itin didelės rizikos. Aptarusios didesnės rizikos investicinį pasiūlymą, jos dažniausiai sako: „Man reikia pagalvoti“.
Ir mes, ir kiti ekspertai pastebi, kad moterys dažniau nei vyrai renkasi „pirkimo ir laikymo“ strategiją. Jos pirmenybę teikia vidutinio ir ilgo laikotarpio vertybiniams popieriams, o ne juos dažnai perka ir parduoda. Jos mažiau panikuoja, kai rinkose prasideda neramumai. Moteris taip pat dažniau domina tvarios ar socialinį poveikį turinčios investicijos.
Būtent dėl savo išskirtinių savybių moterys investuotojos vidutiniškai sėkmingiau pergyveno ir pastaruosius sukrėtimus – pandemiją ir prasidėjusį karą. Absoliuti dauguma investuojančių moterų, kurias mes matome, išliko ramios ir nepanikavo.
Visgi dėl karo tiek vyrai, tiek moterys šiuo metu didesnį dėmesį skiria trumpesnio laikotarpio investicijoms. Sulaukiame klausimų ir dėl geografinio investicijų diversifikavimo. Neapibrėžtumas daro poveikį visiems, o kas – moterų ar vyrų investiciniai portfeliai – iš šio laikotarpio išeis nugalėtojais, parodys laikas.
Svarbu, kad kuo daugiau moterų investuotų ir rūpintųsi savo finansine gerove, nes joms teks vidutiniškai dešimt metų ilgiau save išlaikyti senatvėje nei vyrams.
