Taip Teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“.
Po to, kai buvo įvestas euras, vidutinės dirbančiųjų pajamos toliau didėjo. Vidutinis darbo užmokestis į rankas trečią šių metų ketvirtį buvo 569 Eur – 28 Eur (5,2 proc.) didesnis negu antrą metų ketvirtį ir 15 Eur (2,7 proc.) didesnis negu prieš metus. Vidutinis realusis darbo užmokestis per metus išaugo 6,2 procento.
Žmonių, kurie pajuto pajamų padidėjimą, reikėtų ieškoti tarp tų, kurių kvalifikacija ir profesija yra paklausi darbo rinkoje.
„Nors oficiali pajamų statistika gerėjo, visuomenės apklausos rodo, kad atlyginimų didėjimo daugelis nepajuto. Geresnę statistiką lėmė du kartus per metus padidintas minimalus darbo užmokestis. Nors mažai uždirbančių žmonių pajamos dėl to turėjo padidėti, tačiau, ko gero, padidėjo per mažai, kad šie žmonės iš tiesų galėtų pajusti, jog finansinė padėtis pagerėjo.
Žmonių, kurie pajuto pajamų padidėjimą, reikėtų ieškoti tarp tų, kurių kvalifikacija ir profesija yra paklausi darbo rinkoje, ir kurie ir taip uždirba didesnes negu vidutines pajamas. Veikiausiai tai jaunesnio amžiaus – iki 34 metų – žmonės“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Pasak jos, sunku tiesiogiai sieti euro įvedimą ir pajamų didėjimą, tačiau ir Estijoje, ir Latvijoje, įvedus eurą, vidutinis darbo užmokestis pradėjo augti sparčiau, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Svarbesnis veiksnys visgi yra šalies ekonominės padėties gerėjimas, o kiek euras tam turėjo įtakos – spręsti dar per anksti.
Mažėjant nedarbui, kartu didėjant ir darbo jėgos trūkumui, galima tikėtis, kad darbo užmokestis didės. Vidutinio darbo užmokesčio didėjimą ateityje lems ir suplanuotas tolesnis minimalios mėnesio algos didinimas.
Nerimas dėl kainų iš dalies pasitvirtino
Nors dėl bendro kainų lygio pokyčių gyventojų ir statistikų nuomonė išsiskiria, sutariama, kad kainų padidėjimo atvejų tikrai yra – sparčiai brango įvairios paslaugos.
Remiantis Statistikos departamento atliekamu vartotojų nuomonių tyrimu, manančių, kad kainos per paskutinius dvylika mėnesių pastebimai padidėjo, šių metų lapkritį buvo 80 procentų. Tuo tarpu statistikų duomenimis, vartotojo krepšelio kaina buvo 0,4 proc. mažesnė negu prieš metus.
„Veikiausiai gyventojai akyliau pastebi, kas brangsta, ir nemato, kas pinga. Kita vertus, kainų padidėjimo atvejų tikrai galime rasti“, – pažymi J.Varanauskienė.
Statistikų duomenimis, per metus iki šių metų lapkričio brango daugelis paslaugų: poilsio ir kultūros paslaugos (22 proc.), būsto nuoma (19 proc.), įvairių buities prietaisų taisymas (13 proc.), drabužių, avalynės taisymas (7–8 proc.), kirpyklos (5 proc.), maitinimo paslaugos (6 procentus).
„Šiam brangimui įtakos galėjo turėti ir kainų apvalinimas, (pavyzdžiui, anksčiau 10 Lt kainavusi paslauga, įvedus eurą, buvo įkainota 5 Eur), ir pirkėjui perkeltos didesnės darbo užmokesčio sąnaudos, kai padidėjo ne tik minimali alga, bet ir savarankiškai dirbančių asmenų mokesčiai“, – sako J.Varanauskienė.
Pasak jos, palyginti su euro zonos senbuvėmis, Lietuvoje paslaugos vis dar gerokai pigesnės, todėl tikėtina, kad ateityje paslaugų kainos šalyje ir toliau didės – tam įtakos turės ir didėjančios darbo užmokesčio sąnaudos.
