„Manau, kad ekonomika sulėtės“, pereidama prie stabilaus augimo, kalbėjo pareigūnė transliuotojo ABC laidoje „This Week“, tačiau pridūrė nemananti, kad nuosmukis yra „neišvengiamas“.
JAV ekonomika stipriai atsigavo nuo COVID-19 padarytos žalos, tačiau sparčiai didėjanti infliacija ir tiekimo grandinių problemos, kurias dar labiau pagilino karas Ukrainoje, didina pesimizmą.
Volstryte akcijų indeksai smuko, kai JAV Federalinio rezervo sistema (FRS), siekdama atvėsinti infliaciją, trečiadienį padidino bazinę skolinimosi normą 0,75 procentinio punkto.
Tai yra didžiausias padidinimas per beveik 30 metų.
Tuo tarpu ekonomistai regi nerimą keliančių ženklų, kad vartotojų pasitikėjimas ekonomika silpsta, o sparčiausiai traukiasi išlaidos paslaugoms.
Žmonės pradeda atsisakyti atostogų planų – pavyzdžiui, bilietų į vietos skrydžius JAV praėjusį mėnesį parduota 2,3 proc. mažiau, pranešė „Adobe Analytics“.
Gyventojai rečiau lankosi restoranuose ir kirpyklose, atideda remonto planus.
„Nepriimtinai didelė“ infliacija
J.Yellen pripažino esą „akivaizdu, kad infliacija yra nepriimtinai didelė“, iš dalies tai siedama su karu Ukrainoje, kuris padidino energijos ir maisto kainas.
Tačiau pareigūnė teigė nemananti, kad „vartotojų išlaidų sumažėjimas yra tikėtina nuosmukio priežastis“.
JAV darbo rinka yra „neabejotinai stipriausioje padėtyje pokario laikotarpiu“, pažymėjo J.Yellen ir prognozavo, kad ateinančiais mėnesiais infliacija sulėtės.
FRS pirmininkui Jerome'ui Powellui (Džeromui Pauelui), kuris šiame poste pakeitė J.Yellen, suvaldyti infliaciją nesusilpninant darbo rinkos prireiks „įgūdžių ir sėkmės“, teigė pareigūnė, kartu pridurdama: „bet aš tikiu, kad tai įmanoma“.
Pirmąjį šių metų ketvirtį JAV ekonomika susitraukė 1,5 procento.
Tai yra pirmasis nuosmukis nuo 2020 metų, o pirmieji požymiai rodo, kad pagrindiniai sektoriai, įskaitant gamybą, nekilnojamąjį turtą ir mažmeninę prekybą, toliau lėtėja.
Neseniai pelno nesiekiančios organizacijos „Konferencijų valdyba“ („The Conference Board) atlikta 750 įmonių vadovų apklausa parodė, kad 76 proc. jų mano, jog nuosmukis artėja arba jau prasidėjo.
Organizacijos atlikta analizė numato „stagfliacijos“ – padėties, kai augimas sustojęs, o infliacija išlieka aukšta, – laikotarpį 2023-iaisiais.
Ekonomistas Larry Summersas, 1999–2001 metais ėjęs JAV iždo sekretoriaus pareigas, teigė, kad įvairūs rodikliai – rinkos nepastovumas, palūkanų normos ir infliacija – rodo, jog nuosmukis jau regimas horizonte.
„Visa tai, regis, rodo, kad <...> dominuojanti tikimybė yra tokia, jog iki kitų metų pabaigos Amerikos ekonomiką ištiks nuosmukį“, – NBC laidai „Meet the Press“ sakė L.Summersas.
Kylančios kainos degalinėse
Šiuo metu amerikiečiai mėgina susidoroti su kai kuriais istoriškai staigiais kainų padidėjimais.
Pavyzdžiui, benzino kaina per dvejus metus padvigubėjo iki 5 JAV dolerių už galoną.
J.Yellen, paklausta apie pasiūlymus laikinai sustabdyti federalinius akcizus degalams, pabrėžė savo atvirą požiūrį į tokią galimybę.
JAV prezidentas Joe Bidenas „siekia padaryti viską, ką gali, kad padėtų vartotojams“, pažymėjo pareigūnė.
„Ir tai idėja, kurią tikrai verta apsvarstyti“, – pridūrė ji.
Baltieji rūmai neseniai patvirtino, kad J.Bidenas kitą mėnesį vyks į didžiausią naftos gamintoją Saudo Arabiją.
Prezidentas yra „labai susirūpinęs degalų kainų poveikiu žmonėms“, – sekmadienį transliuotojui CNN teigė JAV energetikos sekretorė Jennifer Granholm.
„Saudo Arabija yra OPEC lyderė ir mums reikia padidinti gamybą, kad Amerikos piliečiai nesusidurtų su tokiomis problemomis, su kokiomis susiduria“.
