„Yra galimybė sumažinti infliaciją kartu išsaugant palankią padėtį darbo rinkoje“, – pareiškė ji reporteriams.
Visgi iždo sekretorė pripažino, kad ekonomikos augimo perspektyvoms kyla „daug įvairios rizikos“.
Ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys parodė, kad JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio mėnesiais smuko antrą ketvirtį iš eilės: metinis nuosmukis antrąjį ketvirtį sudarė 0,9 proc., bet buvo mažesnis negu pirmąjį ketvirtį, kuomet sudarė 1,6 procento.
Du iš eilės neigiamo augimo ketvirčiai paprastai laikomi ženklu, kad ekonomiką yra ištikusi recesija, nors tai nėra oficialus nuosmukio kriterijus.
Prekybos departamento paskelbtoje BVP ataskaitoje nurodoma, kad antrąjį ketvirtį visais lygmenimis sumažėjo vyriausybės išlaidos, taip pat smuko privačios investicijos į prekes, įskaitant automobilius, ir į gyvenamuosius pastatus, nors eksportas padidėjo.
JAV ekonomikai taip pat tenka toliau kovoti su aukščiausiai per kelis dešimtmečius pakilusia infliacija, kurią pakurstė ir tiekimo grandinių sutrikimai dėl COVID-19 karantinų, ir Rusijos karas Ukrainoje, išprovokavęs spartų maisto ir energijos brangimą.
Darbo rinkoje jau matyti tam tikrų vėsimo ženklų, taip pat sparčiai didinama JAV centrinio banko bazinė palūkanų norma ir tai lėtina ekonomikos augimą, tad daugelis ekonomistų sako, jog kalbant apie recesiją jau veikiau reikia svarstyti, kada tai įvyks, o ne ar tai įvyks.
Tačiau JAV prezidentas Joe Bidenas tikina, kad recesijos bus išvengta.
„Mano nuomone, recesijos nebus“, – šią savaitę pareiškė JAV valstybės vadovas ir pabrėžė, jog padėtis darbo rinkoje yra palanki.
Anot jo, būtų labai neįprasta, jei ekonomika, kurioje ir toliau sparčiai kuriamos darbo vietos, o nedarbas yra arti rekordiškai žemo lygio, nugrimztų į recesiją.
Su tuo sutinka ir Federalinio rezervo sistemos (FRS) vadovas Jerome‘as Powellas.
Jo teigimu, net ir tęsiant bazinės palūkanų normos didinimą, kuris lėtina ūkio plėtrą, yra įmanoma sumažinti kainų spaudimą nesukeliant nuosmukio ar nedarbo šuolio.
