Tai buvo aukščiausias metų infliacijos lygis nuo 2014 metų, o pinganti jena ir didėjančios energijos kainos smarkiai paveikė namų ūkius.
Duomenys, į kuriuos neįtrauktos svyruojančios šviežių maisto produktų kainos, rodo, kad infliacija gerokai viršijo Japonijos banko ilgalaikį 2 proc. tikslinį lygį.
Visgi, neįskaitant energijos kainų, infliacija siekė tik 1,8 proc., o tai patvirtina centrinio banko argumentą, jog dabartinis kainų padidėjimas dar neatitinka tvaraus kainų augimo standarto.
Naujausi duomenys atitiko analitikų lūkesčius, tačiau pastarąjį kartą, kai buvo matyti tokie skaičiai, kainas dirbtinai padidino padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM).
Neskaitant metų, kai infliacijai įtakos turėjo mokesčių padidinimas, rugsėjo mėnesio infliacija buvo sparčiausia per beveik 31 metus.
„Didžioji dalis kainų padidėjimo šiuo metu yra susijusi su žaliavų kainų kilimu“, o paslaugų kainos, susijusios su darbo užmokesčiu, „reikšmingai nepadidėjo“, teigė tyrimų instituto NLI ekonomistas Taro Saito prieš paskelbiant duomenis.
Analitikas prognozavo, jog prireiks daugiau laiko, kad Japonija pasiektų stabilią infliaciją dėl darbo užmokesčio didinimo ir paslaugų kainų augimo.
Nors kiti centriniai bankai nusprendė didinti palūkanų normas, kovodami su sparčiai augančia infliacija, Japonijos bankas mano, kad dabartinis kainų padidėjimas yra susijęs su išskirtiniais įvykiais, tokiais kaip karas Ukrainoje.
Jis toliau laikosi savo itin laisvos pinigų politikos ir priešinasi palūkanų kėlimui, teigdamas, jog trečia pagal dydį pasaulio ekonomika dar nepasiekė 2 proc. infliacijos tikslo, kuris, jos nuomone, yra būtinas norint paskatinti augimą.
Didėjanti atotrūkis tarp banko politikos ir palūkanų normų kėlimo kitose šalyse lėmė jenos nuosmukį.
Japonijos valiutos vertė ypač krito JAV dolerio atžvilgiu.
Ketvirtadienį jena susilpnėjo iki 150 už vieną JAV dolerį – toks lygis nematytas nuo 1990-ųjų.
