Visgi bankas teigė, kad „skirs deramą dėmesį“ užsienio valiutų rinkoms – tai retas komentaras, išsakytas po to, kai jena JAV dolerio atžvilgiu pasiekė žemiausią lygį per 24 metus.
Po dvi dienas trukusio posėdžio paskelbtame pareiškime Japonijos bankas pranešė išlaikęs minus 0,1 proc. siekiančią palūkanų normą.
Šis sprendimas yra priešingas pasaulinei pinigų politikų griežtinimo tendencijai, įvairių šalių centriniams bankams mėginant kovoti su aukštomis degalų ir maisto kainomis, kurias dar labiau padidino karas Ukrainoje ir tiekimo grandinių trikdžiai.
Pasauliniam palūkanų normų kėlimui ciklui „vadovauja“ JAV Federalinio rezervo sistema (FRS), kuri šią savaitę pranešė apie agresyviausią palūkanų normos kėlimą per beveik 30 metų ir leido suprasti, kad laukia tolesnė kova dėl infliacijos mažinimo.
Europos Centrinis Bankas (ECB) taip pat planuoja kitą mėnesį pradėti didinti palūkanų normas, tuo tarpu Anglijos bankas ketvirtadienį paskelbė apie penktą iš eilės palūkanų normos padidinimą, o Šveicarijos centrinis bankas nustebino rinkas ėmęsis didinti palūkanų normas pirmą kartą nuo 2007 metų.
Didėjanti praraja tarp Japonijos ir JAV pinigų politikos nustūmė jeną iki žemiausio lygio JAV dolerio atžvilgiu nuo 1998 metų, o tai kelia vis didesnį susirūpinimą, apie kurį užsiminė ir centrinis bankas.
„Būtina atkreipti deramą dėmesį į pokyčius finansų ir užsienio valiutų rinkose ir į jų įtaką Japonijos ekonominei veiklai bei kainoms“, – pažymėjo bankas.
Po pranešimo vienas jena JAV dolerio atžvilgiu smuktelėjo iki 134,23 jenos už vieną JAV dolerį, palyginti su 133,41 jenos diena anksčiau.
Infliacija Jungtinėse Valstijose ir kitose šalyse auga pastaruosius kelis mėnesius, nes didelė namų, automobilių ir kitų prekių paklausa susiduria su tiekimo grandinių trikdžiais tose pasaulio dalyse, kur COVID-19 dar neseniai kėlė ar tebekelia didelių iššūkių.
Problema ypač paaštrėjo po to, kai vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą, o Vakarų šalys įvedė Maskvai griežtas sankcijas, dėl kurių maisto ir degalų kainos toliau auga.
