Ketvirčio nuosmukis buvo šiek tiek didesnis už prognozuotąjį, bet gerokai mažesnis, palyginti su daugelio kitų ekonomiškai išsivysčiusių šalių bendrojo vidaus produkto (BVP) smukimo rodikliais.
Visgi Japonijos ekonomikos nuosmukis buvo didžiausias nuo 1980 metų, kuomet buvo pradėta taikyti dabartinę BVP skaičiavimo metodiką.
Kai kurie analitikai antrojo ketvirčio smukimą pavadino didžiausiu nuo 1955 metų, kuomet buvo pradėta rinkti BVP duomenis, tačiau, atsižvelgiant į 1980 metais pakeistus skaičiavimo metodus, palyginti ankstesnių metų duomenis yra sudėtinga.
Japonijos BVP balandžio–birželio mėnesiais smuko trečią ketvirtį iš eilės ir parodė, jog recesija Japonijoje vis gilėja. Dėl šių duomenų didėja tikimybė, jog vyriausybė svarstys galimybę imtis naujų skatinamųjų priemonių.
„Japonijos ekonomikos kritimas nepaprastosios padėties laikotarpiu balandžio ir gegužės mėnesiais viršijo prognozes. Prognozuojamas rekordinis ir vidaus, ir užsienio paklausos smukimas“, – prieš oficialių BVP duomenų paskelbimą nurodė tyrimų instituto „Daiichi Life Research Institute“ vyriausiasis ekonomistas Yoshiki Shinke.
Palyginti su 2019 metų antruoju ketvirčiu, Japonijos BVP krito 27,8 procento.
Vidaus paklausa sumažėjo 4,8 proc., o prekių ir paslaugų eksportas – 18,5 procento.
Tačiau importas smuko tik 0,5 proc. ir nuosmukis buvo kur kas mažesnis negu sausio–kovo mėnesiais, kuomet šalies importas sumažėjo 4,2 procento.
2020 metų kovą pasibaigusiais finansiniais metais Japonijos realusis BVP nepakito, nors ankstesniais finansiniais metais buvo fiksuotas 0,3 proc. prieaugis.
