„Aš sakyčiau, kad susidomėjimas yra padidėjęs jau tada, kai mes pratęsėme konkursą tiesioginių derybų būdu. Nuo tada mes pastebėjome padidėjusį susidomėjimą, o įvykiai Japonijoje jokio tiesioginio poveikio neturėjo“, – Vyriausybėje žurnalistams sakė A.Sekmokas.
Neoficialiomis BNS žiniomis, po avarijos Fukušimos 1-oje atominėje elektrinėje, pasaulyje daugėjant atominės energetikos priešininkų ir kai kurioms valstybėms pristabdant atominės energetikos plėtrą, atsirado investuotojų, norinčių statyti branduolinę jėgainę Lietuvoje, todėl, pasak šaltinių, „jau yra su kuo kalbėtis“, o tokių partnerių yra 2–3.
Tačiau tikėtina, kad iki liepos, kaip numatyta dabar, Vyriausybei nepavyks susitarti su potencialiu investuotoju, todėl šis terminas gali būti pratęstas.
Šių metų pradžioje A.Sekmokas pasirašė įsakymą, pagal kurį derybos turi būti baigtos per pusmetį – vėliausiai iki liepos 13-osios.
Lietuva tikisi rasti strateginį investuotoją į naują jėgainę, kurią Lietuva statytų kartu su Latvija, Estija ir Lenkija. Pernai skelbtas konkursas žlugo, kai jame dalyvavusi Pietų Korėjos bendrovė „Kepco“ netikėtai atsiėmė savo pasiūlymą, o dabar investuotojo ieškoma tiesioginėmis derybomis.
