Nepaisant santykinai mažo užsikrėtimų koronavirusu ir viruso sukeltų mirčių skaičiaus Japonijoje, vartotojų išlaidos sulėtėjo, o tai lėmė pirmą nuo 2015 metų ekonomikos nuosmukį.
Reaguodami į tai, įstatymų leidėjai patvirtino antrą išskirtinį biudžetą, kurio dydis yra 31,91 trln. jenų (297 mlrd. JAV dolerių) ir kuriame numatytos subsidijos mažesnėms įmonėms bei piniginės išmokos medicinos darbuotojams.
Dabar biudžeto projektas bus pateiktas aukštutiniams rūmams ir tikimasi, kad jis bus priimtas jau penktadienį.
Grynieji pinigai, kurie bus surinkti išleidžiant obligacijas, taip pat bus naudojami finansuoti gelbėjimo programas ir paskolas sunkumus patiriančiam verslui.
Vyriausybė teigė, kad visas paketo dydis, įskaitant paskolas ir investicijas bei faktines fiskalines išlaidas, sieks apie 117 trln. jenų ir bus beveik tokio paties dydžio kaip ir pirmasis papildomas biudžetas, patvirtintas balandžio 30 dieną.
Kartu su pradiniu skatinamuoju paketu, įskaitant paskolų schemas, bendra Japonijos patvirtintų priemonių vertė siekia 230 trln. jenų.
Tai sudaro net 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Ministras pirmininkas Shinzo Abe pavadino šį paketą didžiausia pasaulyje kovos su viruso ekonominiais padariniais programa.
Visgi turto valdymo bendrovės „SuMi TRUST“ vyresnysis ekonomistas Naoya Oshikubo perspėjo, kad šios priemonės padidins Japonijos skolos ir BVP santykį iki 257 proc., tačiau „ekonominis atsigavimas yra to vertas“, pridūrė jis.
„Vien jau du papildomi biudžetai turėtų padidinti realiojo BVP augimą 2020 metais trimis procentiniais punktais. Be to, visoje Japonijoje atšaukta nepaprastoji padėtis, todėl ekonomikos būklė turėtų pradėti gerėti“, – pridūrė ekonomistas.