Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis trečiadienį kalbėdamas apie vadinamąjį COVID-19 imuniteto pasą, sakė, kad Lietuva pritaria šiaip idėjai. Tačiau įgyvendinti tai reikės kiekvienai šaliai atskirai, todėl šiuo metu tam ruošiasi Registrų centras.
„Pagal dabartinį variantą, jis turėtų veikti birželio mėnesį“, – trečiadienį sakė jis, bet pridūrė, kad toks terminas gali tapti iššūkiu Bendrijai.
V.Jurgučio teigimu, ministerija mato dvišalių susitarimų su kitomis šalimis poreikį.
„Potencialūs turistų vežėjai į Lietuvą klausia, kokiomis sąlygomis bus galima atvykti ir kada. Kol kas Lietuvoje nieko nėra daroma, bet tam poreikį matytume. Nes dabar Izraeliui pasakyti neturime ką“, – kalbėjo jis.
Taip pat V.Jurgutis tikino negirdėjęs, kad būtų ruošiamas imuniteto pasas, kurį būtų galima naudoti Lietuvos viduje lankantis kavinėse ir t.t.
Apie poreikį daugiau bendradarbiauti su Izraeliu Seimo komitete kalbėjo ir susisiekimo viceministras Julius Skackauskas.
„Mes, kaip maža valstybė, esanti susisiekimo prasme Europos pakraštyje, tokias inciatyvas labai sveikiname ir norime, kad būtume vieni iš pirmųjų, kurie galėtų tas paslaugas suteikti ir priimti atvykstančius žmones“, – kalbėjo jis.
Laukia Europos Komisijos sprendimo
Užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius pabrėžė, kad pačioje Lietuvoje reikia turėti bendrą sutarimą šiuo klausimu. Tačiau norint atsiverti, anot jo, ir pradėti kelionių sezoną, Bendrijoje turi būti bendras sutarimas.
Tiesa, A.Pranckevičius pažymi, kad už imuniteto pasą ypač pasisako pietinės Europos šalys – Graikija, Italija, Kroatija, Ispanija, Kipras, Malta. Tačiau kai kurios Šiaurės ir Vidurio Europos šalys – Vokietija, Prancūzija, Belgija, Liuksemburgas – kelia klausimus dėl duomenų saugumo, mokslinių įrodymų, diskriminacijos ar galimų segregacijos atvejų. Be to, keliamas klausimas ir kokia informacija turi būti pateikiama pase.
„Mūsų pozicija, kad pase turi būti pateikiama informacija ir apie skiepus, ir apie asmens persirgimą COVID-19, ir atliktus testus, ir gautus neigiamus rezultatus. Tai pilnavertė informacija, kuri leidžia pasakyti, kad žmogus saugus keliauti ir neužkrės kitų. Tokioje situacijoje esame ir laukiame Europos Komisijos pasiūlymo kovo 17“, – kalbėjo jis.
Būtina paskiepyti daugiau žmonių
Tuo tarpu sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė aiškino, kad SAM pasisako ne už skiepų, o imuniteto paso idėją. Tai reiškia, kad toks dokumentas apimtų ne tik vakcinuotus, bet ir tuos, kurie yra persirgę koronavirusu arba turi antikūnų.
Tačiau viceministrė buvo kiek skeptiška dėl šalies viduje galiojančio imuniteto paso idėjos.
„Faktas aiškus, kad vakcinuoti žmonės neserga sunkiomis formomis, faktas, kad tikimybė susirgti lengva forma yra labai maža. Bet lygiai taip pat faktas, kad yra sumažėjusi rizika užkrėsti kitą žmogų, bet ta rizika vis dar yra. Dėl to norėdami sieti vakcinavimo ar imuniteto procentus su vienokiais ar kitokiais didesniais leidimais Lietuvoje, turime suprasti, kad turime būti imunizavę pakankamą skaičių žmonių, nes tie, kurie yra vakcinuoti, pradės judėti tarp tų, kurie neturi imuniteto“, – kalbėjo ji.
Šis aspektas, anot Ž.Simonaitytės, aktualus ir keliaujant. O tiems, kurie teigia, kad galima būtų atsivežti Izraelio turistus į mūsų šalį, ji atkirto, jog, deja, Lietuvoje dar nėra sukurtas pakankamas imunitetas.
„Kadangi paskiepyti žmonės gali platinti virusą, todėl kol kas turime luktelti ir susikaupti pakankamą visuomenės imunitetą“, – kalbėjo ji.
Tiesa, Ž.Simonaitytė pažymėjo, jog visi duomenys apie pasiskiepijusius asmenis yra kaupiami esveikatos sistemoje. Todėl Europos Sąjungai priėmus bendrą sprendimą, kaip turėtų atrodyti „žaliasis pasas“, techniškai įgyvendinti idėją neturėtų būti sunku.
