Šiame 1,8 mln. gyventojų turinčiame Palestinos anklave – o jaunimo nedarbas čia viršija 60 proc. ir 80 proc. gyventojų yra priklausomi nuo humanitarinės pagalbos – vestuvės yra prabanga.
Poros, kaip, pavyzdžiui, šie 27 metų jaunavedžiai, gyvenantis mažame bute, tuokiasi vis vėliau ir tam, kad iškeltų vestuvių puotą, prisiima skolas, kurias tenka grąžinti ne vienerius metus.
Vietos radijo stočių eteryje dažnai galima išgirsti vadinamųjų vestuvių tarpininkų skelbimus, kuriuose jaunoms poroms siūlomas finansavimas be palūkanų.
„Vestuvės tai tarsi sutartis“, – sako Falestine Tanani, pagal palestiniečių paprotį pasilikusi mergautinę pavardę.
„Jie tiek daug iš mūsų tikisi“, – priduria ji, kalbėdama apie konservatyviąją Gazos musulmonų visuomenę. Jaunoms poroms tenka atlaikyti didžiulį šeimų spaudimą.
„Visiems, kas tuokiasi, tenka bristi į skolas, kurioms grąžinti prireikia dvejų ar trejų metų. Kartais tenka parduoti nuotakai dovanotus auksinius papuošalus“, – pasakoja F. Tanani.
Iš jaunavedžių tikimasi prašmatnios ceremonijos, nuotaka turi dėvėti baltą vestuvinę suknelę, turi būti išnuomota pokylių salė, organizuota puota svečiams ir paruošti namai, į kurias jaunieji persikeltų.
„Kad šeima liktų patenkinta, reikia 15–20 tūkst. JAV dolerių (13–17,5 tūkst. eurų),“ – sako A. H. Zoghboras. Patiems jaunavedžiams surinkti tokią sumą yra neįmanoma.
Architekto diplomą turinčiam A. H. Zoghborui teko išmokti IT dizaino ir interjero dekoravimo, nes savo srityje jam darbo susirasti nepavyko.
„Tam, ką darau dabar, nereikia cemento“ ar kitų statybinių medžiagų, kurias, Izraeliui 2006 metais įvedus blokadą, įvežti į Gazą yra draudžiama, sako jis.
Tabu laužytojai
Inžinieriaus išsilavinimą turinti F.Tanani dirba su vaikų labdaros organizacijomis ir jos pajamos yra nereguliarios, o tai reiškia, kad ji negali gauti banko paskolos.
Padėti negali ir jos giminės. „Jų padėtis yra visiškai tokia pat“, – sako moteris, užaugusi Gazos Džabalijos pabėgėlių stovykloje.
Taigi, kad gautų pinigų savo vestuvėms, pora sulaužė tabu, nes pasinaudojo sutelktinio finansavimo platforma, kad pritrauktų pinigų iš visuomenės.
Manoma, kad jie yra pirmoji tai padariusi pora, bet jų sprendimas viešai atskleisti, kokia yra jų šeimų finansinė padėtis, konservatyvioje Gazoje sulaukė nemažai kritikos. „Žmonės nemėgsta apie tai kalbėti“, – sako A. H. Zoghboras.
Gyvenimas Gazoje yra itin sudėtingas – Izraeliui pradėjus blokadą, buvo panaikinti dešimtys tūkstančių darbo Izraelyje leidimų, taigi smarkiai padidėjo nedarbas.
Vienas iš šalutinių poveikių yra tai, kad poros ėmė tuoktis vėliau, sako ekonomistas Samiras Abu Mudalala.
Um Mohammed al-Mamluk žūtbūt stengėsi, kad jos 23 metų sūnus vestų. Tad ji pasinaudojo Gazoje klestinčiu vestuvių tarpininkų verslu.
Ieško „antrosios pusės“ su alga
Viena tokia įmonė, „Al-Saada“, kuriai vadovauja Mohammedas al-Bahtimis, siūlo 2,5 tūkst. JAV dolerių „vestuvių paketą“, kad padėtų poroms susituokti iki jiems sukaks 30 metų.
„Iš jų prašome 700 JAV dolerių įnašo. Po to jie turi kas mėnesį grąžinti dalį sumos. Už tai mes pasiūlome pokylių salę, fotosesiją studijoje, muziką, vestuvių apdarus, maistą ir transportą svečiams, taip pat miegamojo baldus“, – sako jis.
Um Mohammed al-Mamluk vestuves savo sūnui pavyko iškelti su sąlyga, kad ji 18 mėnesių kas mėnesį mokės įmonei po maždaug 100 JAV dolerių.
Um Mohammed al-Mamluk vestuves savo sūnui pavyko iškelti su sąlyga, kad ji 18 mėnesių kas mėnesį mokės įmonei po maždaug 100 JAV dolerių.
„Dabar galvoju, kad susituokti reikėtų ir jaunesniajam sūnui, kuriam yra 21-i, o dar yra jo pusbrolis, kuriam jau 26-i, o jis dar nesukūręs šeimos“, – sako ji.
M.al-Bahtimis sako, kad jo įmonė padeda tik tiems, kurie gali atlyginti vestuvių išlaidas.
Tuo tarpu ekonomistas S.Abu Mudalala sako, kad dėl ekonominio nuosmukio jaunikiai ėmė reikliau rinktis savo būsimas nuotakas.
„Jie ieško dirbančios žmonos, kuri jiems padėtų, nes patys neturi darbo arba jų pajamų nepakanka pragyvenimui, kurio išlaidos pastaraisiais metais gerokai padidėjo“, – sako ekonomistas.
