Trečdalis besimokančių paramos mokymuisi priemonėse pirmąjį šių metų ketvirtį buvo jaunimas iš 2 tūkst. visų dalyvių. Beveik pusė klientų iki 29 metų (46,1 proc.) rinkosi aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas.
„Ne visi apie ateitį ima galvoti dar sėdėdami mokyklos suole. Į Užimtumo tarnybą vėliau dažniausiai ateina tie, kurie arba laiku nepasirinko tinkamos profesijos arba baigė ne tas studijas, mokymus“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.
Profesinio pasirengimo dabar neturi kas antras jaunas klientas. Penktadalis (19,5 proc.) tokių asmenų su aukštuoju universitetiniu arba koleginiu išsilavinimu, su profesiniu – kiek daugiau nei ketvirtadalis (27,6 proc.), rodo pirmo ketvirčio duomenys.
Paramos mokymuisi priemonėse dauguma jaunimo rinkosi transporto paslaugų (47,4 proc.) ir paslaugų asmenims (25,3) sritis. Daugiausiai jaunuolių norėjo įgyti transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo (41,6 proc.) profesiją. Taip pat populiarios – kosmetiko, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, kirpėjo, sandėlio operatoriaus, vizažisto, moterų vyrų ir vaikų plaukų kirpimo mokymo programos. Jaunimas daugiausiai profesinį mokymą rinkosi Vilniaus (19,5 proc.) ir Kauno (7,9 proc.) miestų savivaldybėse.
Prieš metus šiaulietis 29 metų Irmantas Norkus mokėsi konditerijos paslapčių, o dabar jau mąsto apie savo įkurtų „Desertų dirbtuvių“ plėtrą. Padedant Užimtumo tarnybai gegužę įgijęs konditerio kvalifikaciją, Irmantas jau birželį pradėjo dirbti individualiai, įkūręs specializuotą prancūziškų kepinių desertinę Šiauliuose.
„Dirbau pusę metų kasdien po 12-16 valandų 20 kv. m. patalpose, kur gaminau saldumynus ir aptarnavau klientus. Šiuo metu talkina praktikantė, ji irgi mokosi konditerijos per Užimtumo tarnybą, – pasakojo jis. – Tai pirmoji tokia desertinė mieste, kuri turi savo pirkėjus. Prancūziškų kepinių galima ragauti vietoje, čia prekiaujama kava, arbata ir kokteiliais“.
Irmantas įsteigė mažąją bendriją „Naujoji klasika“, o rudenį ketina įdarbinti dar 2-3 darbuotojus, nori plėsti gaminių asortimentą, įsikurti didesnėse patalpose.
Visgi tai – netipiškas atvejis. Jaunimas labiausiai linkęs rinktis kitokias kvalifikacijas ir kompetencijas. Didelę paklausą turi IT sritis – tai Front-end serverless, Java 600 val., Python programa 560 val., Web dizainas (UX/UI), JavaScript programavimo neformalioji programa. Daugiausiai šias kvalifikacijas ir kompetencijas besirenkančių jaunuolių buvo Vilniuje (21,9 proc.), Kaune (18,4 proc.) ir Klaipėdoje (7,5 proc.)
Vytenis Januškevičius šiemet vasarį per Užimtumo tarnybą baigė „Code Academy“ Web kūrimo (PPC ir SEO) mokymo programą.
„Mokymai geri, programuoti patinka. Baigęs nusprendžiau dirbti savarankiškai pagal individualią veiklą Pradžia nelengva, daug dėmesio skyriau reklamai, tačiau pirmą darbą susirasti gana sunku dėl patirties stokos. Savanoriškai už dyką sukūriau tinklalapį. Kvietė dirbti Vilniuje, bet noriu likti Alytuje, nes turiu šeimą“, – pasakojo Vytenis.
Pirmiausia 26 metų alytiškis aukštąjį išsilavinimą įgijo M.Romerio universitete, tačiau pagal įgytą specialybę nedirbo nė dienos. „Gyvenimas per trumpas, kad dirbčiau nemėgstamą darbą“, sakė 26 metų Vytenis, iš pradžių pasirinkęs aplinkos tvarkymo sritį. Ir dabar sezono metu toliau užsiima šia veikla, turi užsakymų, bet, jo teigimu, šis darbas tik iki rudens. Tada vėl imsis programavimo darbų – ateityje nori suderinti šias dvi jam patinkančias veiklas.
Pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad po priemonės baigimo praėjus 6 mėn. didžiausi jaunimo įsidarbinimo į darbo rinką rodikliai buvo aukštos pridėtinės vertės kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo (84,7 proc.) ir profesinio mokymo (79 proc.) priemonėse. Mažiausi rodikliai kompetencijų pripažinimo priemonėje – 50 proc.
Jaunimas aktyviai domisi profesiniu orientavimu ir naujomis galimybėmis darbo rinkoje. Pirmą ketvirtį regioniniuose karjeros centruose (RKC) bendradarbiaujant su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru 18,4 tūkst. jaunuolių nuo 14 iki 29 metų amžiaus suteikta informavimo ir konsultavimo paslaugų. RKC organizuotuose užsiėmimuose dalyvavo 17 tūkst. jaunų asmenų, o pažintiniuose ir individualiuose vizituose įmonėse – 5,3 tūkst. Daug dėmesio skiriama inžinerinės srities profesijoms, siekiama sudominti ir supažinti jaunimą su kuo daugiau šios srities profesijų.
Gegužės pradžioje sumažėjo jaunų klientų Užimtumo tarnyboje. Darbo ieškojo 29,3 tūkst. jaunimo iki 29 metų – tai 3,5 proc. (1,1 tūkst.) mažiau nei prieš mėnesį, bet 6,7 proc. (1,8 tūkst.). daugiau nei prieš metus. Didesnę dalį (15,4 tūkst.) tarp jaunimo sudaro jaunesni nei 25 metų darbo neturintys asmenys. Jaunimo iki 29 metų registruotas nedarbas balandį mažėjo 0,3 proc. punkto iki 7,2 proc.
Samdomo darbo iki registracijos nedirbo kas ketvirtas 16-29 metų jaunas klientas. Daugiausiai pagal paskutinę darbovietę dirbusių didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje bei variklinių transporto priemonių remonto veiklą vykdančiose įmonėse. Iš šio sektoriaus – kas šeštas darbo ieškantis jaunuolis.
Kaip rodo Užimtumo tarnybos stebėsena, vienas iš 100 jaunų klientų (0,4 tūkst.) pageidauja vadovo darbo. Kas trečias (34,8 proc.) ieško specialisto, jaunesnio specialisto arba įstaigos tarnautojo darbo. Iš jų daugiausia pageidaujančių administratoriaus, pardavimo vadybininko, logistikos vadybininko, sandėlininko darbo.
Kvalifikuoto darbininko ar paslaugų darbuotojo darbo pageidauja trečdalis (33,1 proc.), iš jų – daugiausiai ieškančių pardavėjo, padavėjo ir lengvojo automobilio vairuotojo darbo. Nekvalifikuoto darbo ieško 30,8 proc. Daugiausiai norinčių dirbti pagalbiniais darbininkais ir nekvalifikuotais apdirbimo pramonės darbininkais. Šiemet 5 proc. išaugo nekvalifikuoto darbo ieškančio jaunimo skaičius, palyginti su praėjusių metų balandžio 1 d.
Mažiausias jaunimo iki 29 metų nedarbas – Neringoje (2,2 proc.), Pagėgiuose (3,2 proc.), Klaipėdos r. (4 proc.), Skuodo r. (4,1 proc.) ir Prienų r. (4,3 proc.). Didžiausias – Kaune (10,7 proc.), Akmenės r. (9,4 proc.), Visagine ir Vilniuje (po 8,7 proc.) bei Klaipėdoje (8,5 proc.).
