Gebėjimą peržengti tradicines ideologines skirtis ir susitarti dėl esminių klausimų jaunimo atstovai parodė iniciatyvos „Dirbanti Lietuva“ surengtų dirbtuvių „Rytojaus Seimas“ metu.
„Nėra normalu, kad valstybėje įstatymai nesikeičia 25 metus, atėjo laikas keisti net kai kurias Konstitucijos nuostatas. Jaunimas tikrai pasisako už pokyčius ir šįkart visuomenėje įstatymas turėtų ateiti pirmas, tuomet darbdaviai nebijos įdarbinti, o darbuotojai lygiai taip pat nesibaimins keisti darboviečių“, – kalbėjo Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos atstovas Mindaugas Janulionis.
Visų organizacijų atstovų pasirašytame kreipimesi jaunimas sutarė, kad naujojo socialinio modelio projektas, šiuo metu svarstomas Seime, yra viena iš svarbiausių Valstybės reformų ir pabrėžė, kad ji neturėtų tapti artėjančių rinkimų įkaite.
Visų organizacijų atstovų pasirašytame kreipimesi jaunimas sutarė, kad naujojo socialinio modelio projektas, šiuo metu svarstomas Seime, yra viena iš svarbiausių Valstybės reformų ir pabrėžė, kad ji neturėtų tapti artėjančių rinkimų įkaite.
Tuo pačiu jaunimo atstovai pastebėjo, kad Seimo frakcijoms trūksta politinio ryžto ir sutarimo, o tai ne tik stabdo konstruktyvų darbą, bet ir sėja abejones visuomenėje. Jauniesiems politikams nerimą kėlė ir kai kurių Seimo narių registruojami populistiniai pasiūlymai, kuriais siekiama tik dar labiau užvilkinti socialinio modelio reformos priėmimą.
„Dabar daug problemų kylą dėl nesugebėjimo tarpusavyje komunikuoti. Dabar turime realią galimybę keisti nusistovėjusias taisykles, privalome ja pasinaudoti. Juk visų mūsų tikslas yra konkurencingesnė, laisvesnė ir pažangesnė Lietuva“, – teigė Lietuvos liberalus jaunimo organizacijos atstovė Kotryna Tamkutė.
Pagrindinės jaunimo organizacijų pabrėžtos problemos yra didelis nedarbas, kuris tarp jaunų žmonių siekia net 19,2 proc., itin nelankstūs darbo santykiai, klestinti šešėlinė ekonomika, nesubalansuota socialinio draudimo sistema. Pasak Jaunųjų konservatorių lygos atstovės Gabrielės Bubokaitės, pokyčiai šiose srityse būtini jau šiandien, tačiau tam reikia socialinio modelio kūrėjų siūlomo kompleksinio sprendimo, reformuojančio ne tik darbo kodeksą, bet ir socialinio draudimo, užimtumo skatinimo sistemas.
„Jei po 25 metų vis dar sakome, kad visuomenė nepasiruošusi naujam socialiniam modeliui, tai kiek dar metų reikės laukti.
Jei po 25 metų vis dar sakome, kad visuomenė nepasiruošusi naujam socialiniam modeliui, tai kiek dar metų reikės laukti.
Visuomet keliame valstybei tikslus kažką aplenkti, bet kažkodėl nekalbame apie pirmavimą ir buvimą geriausiais. Socialinio modelio projekto priėmimas būtų geras atspirties taškas klestinčios Lietuvos vizijos įgyvendinimui. Politinės partijos sugebėjo susitarti dėl gynybai skiriamų pinigų, tad kyla klausimas, ar dabar nėra visiems taip pat svarbu, kad Lietuva būtų konkurencinga valstybė“, – kalbėjo Jaunųjų konservatorių lygos atstovė.
Ekspertų skaičiavimais, įgyvendinus naujojo socialinio modelio nuostatas pavyktų sukurti iki 85 tūkst. naujų darbo vietų ir iki 7 proc. sumažinti nedarbą. Pokyčiai taip pat pagerintų jaunimo galimybes įsidarbinti ir derinti darbą su studijomis, leistų užtikrintų, kad dirbantys tėvai, neįgalieji ir senyvo amžiaus žmonės paprasčiau rastų darbo vietą.
„Įstatymai turėtų kilti iš piliečių iniciatyvos ir skatinti visuomenės gerovę. Socialinis modelis sudarytų geresnes sąlygas šeimos ir darbo santykių derinimui, ypač jaunoms mamoms, kurios po motinystės atostogų dažnai sunkiau grįžti į darbo rinką“, – apie socialinio modelio reikalingumą kalbėjo Jaunimo organizacijos DARBAS narė Asta Dilytė.
„Dirbančios Lietuvos“ iniciatoriai – Verslo taryba, Pasaulio ekonomikos forumo „Global Shapers“ tinklas Vilniuje, organizacija „Global Lithuanian Leaders“ ir JPP „Kurk Lietuvai“ alumnų asociacija. Iniciatyvą palaiko Valstybės pažangos taryba ir bendruomenė „Išmani moteris“.