17.55 val. papildyta LVJC komentaru.
LVJC savo patalpose plėtoja komercinę veiklą – valdoma VšĮ „Jaunimo slėnis“ čia turi kavinę „Centro kavinukas“, teikia darbuotojų ir darželių maitinimo paslaugas, organizuoja renginius, furšetus ir netgi svečių namuose pardavinėja nakvynes, naudodamasi „Booking“ ar kitomis platformomis. Patalpas nuomojasi iš LVJC, apyvartos – šimtatūkstantinės, į biudžetą sumokama per 100 tūkst. eurų mokesčių per metus.
Į V.Jankausko kišenę išmokos iš „Jaunimo slėnio“ byra lyg dividendai: 2017 metais jam kaip valdybos pirmininkui išmokėta 14,6 tūkst. eurų, 2016 m. – 15 tūkst. eurų, 2015 m. – 13,1 tūkst. eurų, 2014 m. – 11,5 tūkst. eurų, rodo „Jaunimo slėnio“ ataskaitos. Savininkė valstybė iš tokios komercinės veiklos dividendų negavo, nes VšĮ nėra pelno siekianti organizacija, ir juo su dalininkais nesidalina.
2018-ieji – ne išimtis. Pernai kovo 27 d. V.Jankauskas pats save paskyrė „Jaunimo slėnis“ valdybos pirmininku ir nusistatė atlygį 1210 eurų per mėnesį arba 14,5 tūkst. eurų per metus.
Tik šį kartą tai neliko nepastebėta. Buvusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pradėjo įstaigų auditą ir dėl atrastų pažeidimų kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK).
Šiemet VTEK pripažino, kad LVJC direktorius V.Jankauskas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, patvirtino Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), tačiau kokie atlikto audito rezultatai – taip ir nebuvo paviešinta. Dabar ŠMSM siūlo „smaugti šią auksinius kiaušinius dedančią žąsį“.
Anksčiau skelbta, kad LVJC taip pat veikia privatus V.Jankausko dukros vadovaujamas vaikų darželis, čia dirba ir jo žmona, dar ŠMSM užsimena, kad centro naudojamas visureigis „Peugeot 3008“ išnuomotas be leidimo.
Smarkiai V.Jankauskui už tai nekliuvo. ŠMSM pakomentavo: „Remdamasis šiuo sprendimu, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius įspėjo direktorių, kad atsižvelgdamas į minėtus pažeidimus darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, jei per dvylika mėnesių antrą kartą bus nustatyti tokie pat darbo pareigų pažeidimai“.
Tačiau centro komercinė veikla įtartinai atrodo tiek išorės ekspertams, tiek sistemoje dirbantiems asmenims. LLRI vertina, kad valdiškas banketų „biznis“ apskritai yra nesusipratimas ir to neturėtų likti.
Ką galima nusipirkti už 100 eurų, jei neateis konkurentų?
Šiemet ŠMSM parengė nutarimo projektą, pagal kurį siūloma pelningą VšĮ „Jaunimo slėnis“ parduoti vos už 100 eurų pradinę kainą, net neįvertinus sukaupto turto.
LVJC vadovas V.Jankauskas, kuris pats save skirdavo į aukštas pareigas ir pasiskirdavo atlyginimą, dabar, panašu, pats ir parduos savo kūrinį – ŠMSM siūlo patį LVJC įgalioti sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. „Jaunimo slėnio“ kontrolė bus perleidžiama aukcione, apie kurį bus paskelbta įstaigų internetinėse svetainėse ir laikraštyje.
„Jaunimo slėnis“ komercinę veiklą išaugino iki šimtų tūkstančių eurų apyvartos, neša dešimtis tūkstančių eurų pelno, bet yra priklausoma nuo LVJC stogo – veikia išnuomotose patalpose.
2017 metais ši įstaiga gavo 709,4 tūkstančio eurų pajamų, uždirbo 28,8 tūkst. eurų pelną (grynasis rezultatas).
Nuosavas kapitalas 2017 m. įvertintas 89,7 tūkstančio eurų – kone 900 kartų daugiau, nei pradinė pardavimo kaina. Vien piniginių lėšų įstaigoje buvo 8000 eurų. „Jaunimo slėnis“ dar nėra pateikęs finansinės ataskaitos už 2018 metus.
VMI pateikiami duomenys rodo, kad pernai apyvartos netgi dar paaugo. „Jaunimo slėnis“ 2018 m. į VMI sąskaitas sumokėjo 131 tūkstančio eurų mokesčių, tai 21 proc. daugiau nei prieš metus, tačiau pelno mokestis kiek mažėjo, nuo 6,9 tūkst. eurų, iki 4,8 tūkst. eurų. Šiuo metu įstaigoje dirba 43 darbuotojai, o jų vidutinis atlyginimas sausį siekė 990 eurų prieš mokesčius (apie 646 Eur į rankas).
Įtarimų kelia viena eilutė įstaigos balanse – pirkėjų skolos viešajai įstaigai 2017 m. siekė net 125,8 tūkstančio eurų, tai didžioji dalis įstaigos turto. „Jaunimo slėnio“ vadovė neatskleidė, kokiems pirkėjams leidžia tiek įsiskolinti.
Suprasti akimirksniu
- LVJC išplėtojo pelningą komercinę veiklą VšĮ „Jaunimo slėnis“, kuri įsikūrusi centro patalpose.
- LVJC vadovas V.Jankauskas kasmet pasiskirdavo „Jaunimo slėnio“ valdybos pirmininku ir gaudavo dideles išmokas.
- VTEK pripažino, kad taip buvo pažeista viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo tvarka.
- ŠMM įspėjo V.Jankauską ir parengė nutarimą, kuriuo siekiama parduoti VšĮ „Jaunimo slėnis“ už pradinę 100 eurų kainą, o tą atliktų pats LVJC
Veikla neleistina, todėl parduodama
ŠMSM paaiškina, kad biudžetinei įstaigai neleistina tokia veikla, todėl ji ir parduodama.
„ŠMSM, atlikdama išplėstinį pavaldžių įstaigų auditą, nustatė, kad LVJC bei Ugdymo plėtotės centras yra VšĮ dalininkais. Biudžetinėms įstaigoms tai neleidžiama jau nuo 2010 m. Nuspręsta tai skubiai taisyti, atsisakyti pavaldžioms įstaigoms nebūdingų funkcijų, todėl šiuo metu parduodamos dalininkų teisės – ne turtas, nes jis priklauso pavaldžioms įstaigoms“, – teigiama komentare.
Kainą ministerija nustatė minimalią, „atsižvelgiant į valstybės įnašą į viešąsias įstaigas ir siekiant kompensuoti patirtas aukciono išlaidas“. Valstybės įnašas į viešąją įstaigą „Jaunimo slėnis“ buvo 0,29 Eur.
Ši publikacija nėra pasiūlymas pirkti „Jaunimo slėnį“ – 15min negali garantuoti, kad pirkėjai bendrovėje atras tą turtą, kuris buvo 2017-ųjų metų finansinėje atskaitomybėje, ir nėra už tai atsakinga.
Ministerija nežino, ką parduoda
ŠMSM, paklausta, kokį finansinį turtą valdo „Jaunimo slėnis“, neturėjo atsakymo.
„VšĮ „Jaunimo slėnis“ audito Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nėra atlikusi, tad negalime atsakyti į visus klausimus apie „Jaunimo slėnį“. Viešoji įstaiga „Jaunimo slėnis“ iš LVJC nuomojosi patalpas maitinimo veiklai (kavinė) ir svečių namų veiklai (viešbutis) vykdyti. Išnuomotų patalpų plotas – 411,3 kv. m“, – teigiama komentare.
Konkursų dokumentuose nurodoma, kad svečių namų ir kavinės patalpų pradinė nuomos kaina buvo nustatyta 3,74 euro už kvadratinį metrą per mėnesį (atitinkamai 672 Eur už 179,5 kv. m ir 867 Eur už 231,8 kv. m per mėnesį), tikslių sutarčių duomenų 15min neturi.
15min pasiteiravo, kaip ketinama informuoti apie aukcioną: „dalininko teisės bus parduodamos Vyriausybės nustatyta viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo viešo aukciono būdu tvarka“.
„Apie aukcioną bus paskelbta įstaigų interneto svetainėse, bent viename iš nacionalinių laikraščių, prireikus bus skelbiama ir kitose visuomenės informavimo priemonėse. Tikimės susidomėjimo“, – teigiama komentare.
Ministerija patikina, kad valstybės indėlis į VšĮ yra minimalus – be įnašų, vėlesnių valstybės investicijų į VšĮ nebuvo.
„Iki 2010 m. biudžetinės įstaigos galėjo būti viešųjų įstaigų dalininkėmis, todėl kai kurios ministerijos pavaldžios įstaigos tuo pasinaudojo, siekdamos įvairesnių veiklų“, – aiškina „Jaunimo slėnio“ gimimą ŠMSM.
ŠMSM patvirtino, kad viešųjų įstaigų pardavimai susiję su ministerijos auditu, vykdytu LVJC ir UPC nuo praėjusių metų rudens. Į VTEK kreipėsi pati ministerija, prašydama ištirti LVJC direktoriaus veiklą, nes pernai vykusio audito metu nustatyta galimų pažeidimų dėl viešų ir privačių interesų derinimo.
Audito metu taip pat buvo nustatyta, kad LVJC pagal 2017 m. gruodžio 4 d. nuomos sutartį iš SEB banko nuomojasi lengvąjį automobilį, LVJC tam neturėjo ŠMSM leidimo, nors tai privaloma. Minėtas automobilis – visureigis „Peugeot 3008“, rodo viešųjų pirkimų sistemoje pateikta sutartis.
Šaltinis: kodėl nepaviešinami atlikti auditai?
Vienas gerai su aprašoma situacija susipažinęs asmuo, panoręs likti neatskleistas, 15min atskleidė, kad pernai ŠMSM reaguodama į gautą skundą pradėjo įstaigų auditus, o jų rezultatai taip ir nebuvo paviešinti. Dabar 100 eurų nustatyta kaina kelia įtarimų, ar nėra intereso pelningą verslą perleisti susijusiems asmenims.
„Ministerijai buvo pateikti nevyriausybinių organizacijų skundai dėl šio vadovo (V.Jankausko – 15min), viešosios įstaigos veiklos, taip pat skunde buvo minima, kad ten dirba žmona ir veikia dukros darželis. (…) Bet kurio žmogaus akims akivaizdu, kad taip būti negali, tačiau yra labai keista teisinė bazė. Ministerija anksčiau suteikė leidimą įsteigti tokią VšĮ, o kadangi leidimas yra suteiktas, tai ponas Jankauskas teisės aktų lyg ir nepažeidė“, – sako pašnekovas.
15min kreipėsi į ŠMSM, kad būtų pateikti auditų rezultatai, tačiau iki šiol jų nesame gavę.
„Skunde buvo minimas tiek VšĮ steigimas, tiek direktoriaus pajamos iš šitos VšĮ, dar buvo daugelis renginių, kuriuos organizuodavo LVJC, o paslaugas šiems renginiams teikdavo būtent ši VšĮ, nežinau, ar taip buvo užtikrinta pigiausia kaina, bet manau, kad tai neracionalu. Ir žinoma, skunde minima, kad vaikų darželis naudodavosi baseino paslaugomis be konkurencijos gaudamas laikus. Žinant, koks baseino užimtumas, ir kad ten vaikams iš gatvės patekti yra didžiulės eilės. Ir dar išskirtinės finansinės sąlygos“, – vardijo ŠMSM gauto skundo detales pašnekovas.
Jo vertinimu, apskritai netikslinga, kad LVJC savininkė yra pati ministerija, kai realiai didžioji centro veiklos dalis skirta Vilniaus miestui – tokią įstaigą turėtų prižiūrėti savivaldybė.
„Aš visiškai nesuprantu, kokiu pagrindu yra nustatyta šita 100 eurų kaina. Pasižiūrėjus į VšĮ apyvartą, tai kelia didelių klausimų, kodėl pelninga VšĮ dabar parduodama už 100 eurų. Gal ir paranojiškas įtarimas, bet kad neįsigytų tie patys veikiantys asmenys, tik jau per kitas pavardes“, – svarsto su situacija susipažinęs asmuo.
V.Jankauskas: esu nusišalinęs nuo sprendimų, parduodama įstaiga nedomina
LVJC vadovas 15min patikino, kad yra nusišalinęs nuo bet kokių sprendimų, kurie galėtų kirstis su privačiais interesais, o VTEK nuobauda skirta už tai, kad apie tokį nusišalinimą nebuvo pranešęs ministerijai. Ant prekystalio padėtu „Jaunimo slėniu“ siekiama kuo greičiau nusikratyti – jo paties įstaiga nedomina.
„Ji buvo įsteigta, berods, 1995 ar kažkuriais metais, kai mes atsidarėme Jaunimo nakvynės namus. Ministerija rekomendavo, kad geriau būtų viešoji įstaiga, tai mes tą ir padarėme. Paskui atsirado kavinukė, mes ją irgi perkėlėme, o paskui prisidėjo veiklos įvairios: stovyklos, programos, projektai per tą VšĮ. Tai ji egzistavo. Dabar gavome audito išvadas, kuriose rekomenduojama likviduoti, tai tą mes ir padarėme“, – kalba V.Jankauskas.
Anot jo, jau pradėtos procedūros, likviduojama įstaiga nebus, nes truktų gerokai ilgiau ir „turbūt neapsimokėtų“ – pardavimas yra greitesnis variantas.
„Visas procedūras rengia ŠMSM ir duoda leidimą tam dalykui, tada jau mes organizuojame aukcioną ją parduoti, ir viskas“, – sako V.Jankauskas.
Paklaustas, ar jis pats, ar susiję asmenys neketina dalyvauti aukcione, patikino, kad ne.
„Tikrai ne, nei aš nei tiesiogiai, nei per bendroves, nei per tarpininkus tikrai nesiruošiu – neįdomi man ta veikla“, – sako V.Jankauskas.
V.Jankauskas patikino, kad įstaiga parduodama ne dėl VTEK nustatytų pažeidimų, bet po ŠMSM atliktų auditų.
„Tų auditų buvo keletas. Niekada mums niekas jos nerekomendavo parduoti ar kažkaip kitaip padaryt. Tai dabar ministerija rekomenduoja visoms įstaigoms atsikratyti šitų VšĮ. Audite buvo įrašyta pritraukti daugiau savininkų, nes LVJC buvo vienintelis. O kita rekomendacija – likviduoti, tai mes rekomendacija naudojamės ir tai padarysime. O VTEK čia ne prie ko“, – sako vadovas.
Paklaustas, kaip vertina VTEK nustatytą pažeidimą, jis patikino: „Iš principo aš buvau nusišalinęs nuo tų visų sprendimų, padariau klaidą, kad neinformavau ministerijos ir tiek“.
„VTEK išvada yra būtent dėl viešųjų ir privačių interesų pažeidimo nustatant atlyginimą, ir būtent, kad reikėjo ministeriją informuoti ir viskas. Nei dėl dukros, nei dėl žmonos, kad kažkas ten nepraeitų, viskas tvarkoje, visi ministro leidimai gauti, nuo pat pradžių ten nebuvo jokių konfliktų ir nieko nėra“, – sako V.Jankauskas.
Jis patikino, kad skelbiami patalpų nuomos konkursai buvo tikrinti, jokių pažeidimų ten nėra „ir negali būti“, nustatytos kainos yra rinkos sąlygomis, nes biudžetinė organizacija turi užsidirbti 60 proc. lėšų.
„O iš kitos pusės, darželis – tai mūsų būsimas klientas, mes daugiau iš to naudos turime, negu čia galvojama, kad galėtų būti čia kažkokie interesų konfliktai“, – pažymėjo V.Jankauskas.
Peikia parduodamą prekę
V.Jankauskas pokalbio metu kelis kartojo, kad parduodama VšĮ „Jaunimo slėnis“ turi daug skolų, jau yra nuostolinga, įstaigoje nėra jokio turto ir pirkėjai prie durų neturėtų būriuotis.
„Neturi ji nei turto jokio, nei nieko, tai nebūtų parduodama, čia neina kalba apie jokį turtą. Kas jos turtas, yra ir įsipareigojimai. Pasižiūrėjus aukcionus, niekas nesiūlo pradinės kainos – jei kas susidomės, bus parduota už daugiau, nes aukcionas viešas bus. Kitas dalykas, kiek domėjausi, nepuola tų VšĮ kas nors pirkti. Tai nustatę didesnę kainą tiesiog prasitęstume galvos skausmą. Žinote, kas dedasi įmonėje paskelbus, kad įmonę parduodi – darbuotojai bėga ir panašiai. Tai mūsų tikslas kuo greičiau ją parduoti“, – kalba V.Jankauskas.
Jis patikina, kad LVJC jokio nuostolio nepatirtų.
„Įmonė nieko neturi, ji viską nuomoja iš LVJC, nemanykite, kad čia ją pardavinėjame su visais turtais, kad turės kas interesą įsigyti. Šiandien ministerijos parėdymas – likviduoti, tai dabar interesas kuo greičiau tą padaryti. Na, jei uždėsime kainą 1000 ar 2000 eurų ir niekas neateis į aukcioną, ką mes tada darysime, tempsime pusę metų? O jeigu atsiras nors vienas rimtas pirkėjas ar du rimti pirkėjai – tegu kalasi tarpusavyje, kaina tik kils nuo to. O jei neatsiras tokių, kas dažniausiai būna, nes eilės čia nestovi prie tokių įmonių pirkimo, tai na ką, atsikratysime tiesiog ir tiek. Nes dabar šitaip laikyti negalima, nes ir žmonės bėgs iš jos, ir viešai yra paskelbta, kad ji yra parduodama. Tai įsivaizduokite, čia niekam ji nebeįdomi“, – ilgai vardijo V.Jankauskas.
15min paprieštaravo, kad dar 2017 m. įstaigos turtas buvo vertas per 80 tūkst. eurų, apyvartos siekė 700 tūkst. eurų, ir buvo netgi šūsnis pinigų.
„Grynas rezultatas labai retai ten teigiamas buvo. Bet kokiu atveju, mes visada tuos pinigus, kuriuos ten uždirbam, ir kurie virš biudžeto – jie ir investuoti, ir į patalpų tvarkymą, įrangos pirkimą, ir pan., tai nėra, kad ten sukaupti pinigai guli. Reikia ir įmonę atnaujinti, ji daro pakankamai didelę apyvartą, tų pinigų nėra ir nebus, jie niekam neteks ir neatiteks. Jei ten būtų kažkiek tūkstančių sukaupta, atsistotų eilė pirkėjų“, – kalba V.Jankauskas ir kartoja, kad pirkėjams nebus naudos.
Jis patikino, kad nėra intereso „numušti kainą“.
„Žinot, yra ir su 10 mlrd. eurų apyvarta bankrutuoja, apyvarta dar nieko nereiškia, pirmiausia įmonė pradeda byrėti, kai įsipareigojimai viršija galimybes, dabar, kai yra paskelbta apie pardavimą, jautriai reaguoja tokios įmonės“, – tikino V.Jankauskas.
Čia pat jis pridūrė, kad pačiam LVJC tokia VšĮ yra naudinga.
„Aš asmeniškai nesu šalininkas, kad ją reikėtų naikinti – na, sakykime, ji veikia, čia tikrai buvo dalis mūsų veiklos, stovyklas, kurios nebuvo apmokamos mokesčių mokėtojų – galėdavome nuimti. Dabar nežinom, kur dėti jas, kurias veiklas. Buvo renginių, projektų aptarnavimas – mums, centrui, ji buvo naudinga, bet aišku, čia yra tam tikras rinkos dalykų pažeidimas – ne pažeidimas, bet ji turi geresnes galimybes. Bet kaip centrui ji buvo naudinga, bet dabar uždarysim ją“, – sako V.Jankauskas.
Per metus tapo nuostolinga?
Vėliau pats V.Jankauskas perskambino 15min ir jau patikino, kad „Jaunimo slėnis“ jau turi aibę skolų ir tapusi nuostolinga.
„Jūs minėjote 80 tūkst. eurų turto? Tai dabar pasikėlė balansą, neatkreipėte dėmesio, kad yra 121 tūkstantis eurų skolos. Nes buvo investuota į kitą tašką. Tai per įmonę – minus beveik 100 tūkst. eurų. Tai jei kalbėt apie kažkokius pinigus, na, tai nevertėtų“, – kalba V.Jankauskas.
Jis mini, kad 2019 m. sausio pabaigoje balansas rodo, kad turtas siekia 83 tūkstančius eurų, o 171 tūkst. eurų yra įsipareigojimai.
„Atidarytas dar vienas taškas ir ten skolintais pinigais buvo atidarytas – skolinamasi, daroma, ir tas taškas veikia, bet skolos likę. Nes čia natūralu, įmonė skolinasi pinigus ir po to grąžina, tai šiai dienai yra didžiulės skolos. Būtume vystę toliau, esame ne kartą taip darę, kai vykdai veiklą, gali po truputį tas skolas atidavinėt, bet parduodant įmonę tai yra galvos skausmas dabar jau“, – pridūrė V.Jankauskas.
„Jaunimo slėnio“ vadovė apie finansus neatviravo
„Jaunimo slėnio“ direktorė Ina Skirpstaitė patikino esanti samdoma direktorė, todėl pardavimo ir nustatytos kainos komentuoti negali. O šiuo metu įstaigos veikla, anot jos, jau nuostolinga.
„Oficialios ataskaitos dar nėra, ji bus priduota tik iki gegužės mėnesio, bet šiaip 2018 m. neigiamas rezultatas bus, preliminariai“, – teigia I.Skirpstaitė.
15min pasiteiravo, kokios įstaigos neatsiskaito su „Jaunimo slėniu“ ir dėl ko susidarę pirkėjų įsiskolinimai.
„Yra įvairios skolos, ugdymo įstaigų – įvairios susidariusios skolos. Yra tiek mums skolos, tiek mūsų skolos, – kalba I.Skirpstaitė. – Kažkiek tų skolų visada susidaro, nes vis tiek yra daug klientų už kelis mėnesius, tai tų einamųjų skolų visada yra daug. Kaip ir minėjau, tai šiai dienai nemažai skolų yra ir mūsų pačių, („Jaunimo slėnis“ – 15min), esam pasiskolinę nemažai pinigų, tai negalėčiau pasakyt, koks tas yra skolų balansas“, – teigia I.Skirpstaitė.
Klausiama, ar „Jaunimo slėnis“ yra sudaręs kokių nors sandorių su V.Jankausko ar jo dukros kontroliuojamomis ar vadovaujamomis bendrovėmis, I.Skirpstaitė tikino, kad nežino konkrečių bendrovių. Jų sąrašą pateikėme elektroniniu paštu, tačiau iki šiol atsakymo 15min negavo.
„Apie pardavimą, žinokite, šnekama jau bent 15 gerų metų. Tad ar tai naujiena, nelabai. Jau seniai apie tai buvo kalbėta. Na taip, aiškumo nėra, kaip čia toliau bus“, – sako I.Skirpstaitė.
Papildyta 9.47 val: I.Skirpstaitė atsiuntė daugiau informacijos apie „Jaunimo slėnį“: pernai įmonės pajamos siekė 880 tūkst. eurų, grynasis rezultatas – 18,4 tūkst. Eurų nuostolis.
I.Skirpstaitė patvirtino, kad V.Jankevičiaus dukros vadovaujamam darželių tinklui teikiamos maitinimo paslaugos pagal sutartį – įmonės atsiskaičiusios ir skolų nėra.
LLRI: valdiškas banketų organizatorius yra nesusipratimas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikė Gintarė Deržanauskienė patikina, kad valstybinis kapitalas apskritai neturėtų dalyvauti vykdant ūkinę veiklą – tai yra privačios iniciatyvos teisė, įtvirtinta Konstitucijoje.
„Valdiška kavinė, organizuojanti banketus, kaip ir pirtys bei kirpyklos, yra tiesiog nesusipratimas. Ir situacija šiandien yra tokia turbūt dėl to, kad tas valdiškų verslų laivas ilgą laiką dreifavo be jokio aiškaus kurso. Tokios situacijos padėtų išvengti aiškių taisyklių nustatymas, kur ir kokiais atvejais galima verslauti valdiškais pinigais“, – teigia G.Deržanauskienė.
Ji pastebi, kad savivaldybės jau turi taisykles, kuriose numatyta, kad verslo jos imtis gali tik tada, kai jis būtinas bendriesiems gyventojų interesams tenkinti ir kai tokios veiklos negali vykdyti niekas kitas rinkoje.
„Tačiau, ar jau vykdomos ūkinės veiklos atitinka šias taisykles, niekas netikrina ir nenori tikrinti. Nors tą padaryti ragino ir Valstybės kontrolė, ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija net buvo parengusi įstatymo projektą su nustatyta pareiga savivaldybėms periodiškai tikrinti jų įmonių vykdomų ūkinių veiklų pagrįstumą. Tačiau šios iniciatyvos buvo užgesintos Seime ir pataisos dienos šviesos neišvydo“, – sako G.Deržanauskienė.
Ji skaičiuoja, kad Lietuvoje dabar veikia 54 valstybės valdomos įmonės, bet įskaičiavus antrines, jau būtų 93 įmonės. Dar veikia apie 260 savivaldybių valdomų įmonų.
„Pirtys, knygynai, kirpyklos ir kitokie pasipinigavimai nėra toks jau retas dalykas. Lietuvos savivaldybėms priklauso 7 knygynai, 4 vaistinės ir apie 70 pirčių“, – skaičiuoja LLRI atstovė.
Anot jos, nėra jokių priežasčių, kodėl maitinimo paslaugų LVJC negalėtų teikti privati maitinimo įmonė.
„Ir apskritai, šio centro veikla iš valdžios pusės daugių daugiausia galėtų apsiriboti pastato administravimu ir patalpų nuoma. Sostinės regione švietimu užsiima pusantro tūkstančio ūkio subjektų. Iš jų beveik 400 mažos ir vidutinės įmonės, kurie galėtų būti potencialūs LVJC nuomininkai“, – stebisi G.Deržanauskienė.
Ji akcentavo įstatymus, kad viešajai įstaigai nedraudžiama verstis tik ta ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais: „Ar maitinimo paslaugos galėtų būti vertinamos kaip neatsiejamai susijusios su ugdymo veikla, abejotina“.
V.Jankausko turtas – daugiau nei pusė milijono
Vėliausiais duomenimis LVJC vadovo V.Jankausko atlyginimas „popieriuje“ pernai III ketv. tesudarė 2198 eurus „popieriuje“ (1670 Eur į rankas), o anksčiau jis būdavo dar mažesnis.
V.Jankausko ir kartu LVJC dirbančios sutuoktinės valdomo turto vertė (atmetus paskolas) – 530 tūkstančių eurų, rodo 2017 m. VMI pateikti turto deklaracijų išrašai. Vien piniginės lėšos bankuose ir grynaisiais sudarė 100 tūkst. eurų, valdomas NT – 246 tūkst. eurų, V.Jankauskas kontroliavo 53 tūkst. eurų vertės akcijų, 35 tūkst. eurų kitų vertybinių popierių, dar didelę sumą – 132 tūkst. eurų – jis yra paskolinęs kitiems asmenims.
„Tikrai niekada negyvenau vien iš atlyginimo. Turbūt pradinis kapitalas yra prieš krizę, kada buvo ekonomikos klestėjimas, pardavus turėtą butą už pusę milijono. Po to aš pusę pinigų jau investicijoms skyriau, jau 17 metų aš investuoju aktyviai ir iš to gaunu kasmet pajamų. Kitas dalykas – pusę aš daviau namo statybai, kreditą pasiėmiau, kurį dar moku, paskui žmona savo butą pardavė. Tai absoliučiai normalūs dalykai ir sueinantys dalykai“, – sako V.Jankauskas.
V.Jankauskas taip pat valdo UAB „Aktyvi investicija“, kurioje šiemet vasarį tapo vadovu, parodė Registrų centrui pateikti dokumentai.
„Absoliučiai niekuo nesusijusi, nieko bendro ji neturi nei su LVJC, nei apskritai. Tai investicinė bendrovė, rotacijos principu ten kasmet keičiasi direktorius, tiesiog atėjo mano eilė“, – sako V.Jankauskas.
Paklaustas jis patvirtino, kad negyvena tik iš algos.
„Aš tikrai pakankamai aktyviai investuoju, aš turėjau kontraktus ir Rusijoje, ir seminarus vedu, turiu saulės elektrinę, kuri veikia ir man neša pajamas, turiu pakankamai daug tų pajamų šaltinių, kurie legalūs ir teisėti“, – sako V.Jankauskas.
LVJC: valdyti anksčiau įsteigtas VšĮ leidžiama
LVJC po publikacijos atsiuntė papildomą komentarą, jame argumentuoja, kad „Jaunimo slėnį“ valdo teisėtai:
„2010 m. pasikeitus biudžetinių įstaigų įstatymui, kuriame buvo nustatyta, kad biudžetinėms įstaigoms draudžiama būti kitų juridinių asmenų dalyvėmis. Tačiau jokiame teisės akte nebuvo nustatyta, jog iki įstatymo pakeitimo įsteigti juridiniai asmenys turi būti likviduoti. Todėl teisėtai įsteigti juridiniai asmenys vykdė veiklą toliau, o periodiškai vykdyti auditai pažeidimų nefiksavo. Kai paskutinysis auditas 2018 m., pateikė rekomendaciją spręsti VšĮ klausimą – sprendimas buvo priimtas ir pasiūlytas steigėjui.
Šiuo metu įstaigoje dirba 43 žmonės. Organizacija teikia maitinimo, stovyklų, renginių ir įvairių projektų organizavimo, taip pat apgyvendinimo paslaugas. „Jaunimo slėnis“ turi 20 ilgalaikių maitinimo paslaugų tiekimo sutarčių. Tačiau įstaiga nevaldo jokio ilgalaikio materialaus turto, išskyrus paslaugų tiekimui reikalingą įrangą, prietaisus ir įrankius. Tokio turto vertė 2018 metais siekė 83,2 tūkst. eurų. Tuo tarpu įstaigos trumpalaikiai įsipareigojimai pernai siekė 171,6 tūkst. eurų. Iš jų 57 tūkstančius eurų sudarė finansinės skolos – pernai įstaiga skolinosi pinigų paslaugų plėtrai.
Pernai „Jaunimo slėnis“ gavo 880,1 tūkst. eurų pajamų (2017-aisiais - 709,2 tūkst. eurų), tačiau gerokai išaugusios sąnaudos lėmė, kad metinis rezultatas buvo neigiamas – įstaiga pernai patyrė 18,4 tūkst. eurų nuostolio (2017 metais gavo 28,8 tūkst. eurų pelno). Išlaidų augimą didžiąja dalimi lėmė smarkiai išaugusios darbuotojų ir patalpų išlaikymo sąnaudos. Pernai metų pabaigoje įstaigos turimos piniginės lėšos sudarė 972 eurus ir 8 centus.
Taigi, VšĮ „Jaunimo slėnis“ savo prigimtimi yra tipiška paslaugų teikimo organizacija, nevaldanti jokio nekilnojamojo ar finansinio turto. Tokios įstaigos vertę sudaro darbuotojų kvalifikacija ir gebėjimas konkuruoti rinkoje geriausia kaina. Šiandien šios įstaigos buhalterinė vertė yra neigiama, tačiau tik aukcionas parodytų, kokią realią VšĮ vertę mato pirkėjai.“
