Puikūs rodikliai
Nedirbančių jaunuolių skaičius per 2014 metų III ketvirtį smuktelėjo net 4,6 proc. Ekonomistas Ž.Mauricas teigiamai vertino tokius rezultatus ir tikino, kad Lietuva Europos kontekste šiuo klausimu atrodo gerai. „Didžiausia jaunimo nedarbo problema Lietuvoje buvo kelerius metus po krizės, po to padėtis ėmė judėti gera kryptimi. Jaunų žmonių nedarbo rodikliai Lietuvoje yra vieni mažiausių Europoje, šiuo metu jie yra žemesni nei ES vidurkis. Tai, kad jaunimo nedarbo rodikliai gerėja ir toliau, lemia naujų darbo vietų kūrimas, kurį paskatino atsigavęs vidaus vartojimas ir statybos sektoriaus augimas“, – kalbėjo ekonomistas
Nors jaunimo nedarbo rodikliai mažėja ir Europos kontekste atrodome neblogai, anot E.Lazdauskienės, jaunimo įdarbinimo problemai ir toliau reikia skirti daug dėmesio. „Šis klausimas sprendžiamas taikant Jaunimo garantijų iniciatyvos priemones, gali būti, kad jos prisidėjo ir prie gerėjančių pastarojo ketvirčio jaunimo nedarbo rezultatų“, – sakė premjero patarėja.
Tai, kad jaunimo nedarbo rodikliai gerėja ir toliau, lemia naujų darbo vietų kūrimas, kurį paskatino atsigavęs vidaus vartojimas ir statybos sektoriaus augimas“, – teigė Ž.Mauricas.
Jaunimo garantijų iniciatyvų imtasi įvertinus Europos jaunimo nedarbo rodiklius – Ispanijoje ir Graikijoje jie vienu metu siekė net 50 proc. o Lietuvoje situacija jau sparčiai gerėja. Lietuvos jaunimo nedarbo rodiklis yra 1 proc. punktu mažesnis nei ES vidurkis.
Pateikti galimybę
Į jaunimo nedarbo problemą didelis dėmesys Europos mastu atkreiptas 2003 metais, kai Europos socialdemokratai iškėlė „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą, kuri ir pradėjo kovą su jaunųjų europiečių nedarbu. Apie šio klausimo aktualumą ir svarbą kalbėjo ne vienos šalies vadovai, tarp kurių ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
„Jaunimo garantijų“ iniciatyvos tikslas – visiems, jaunesniems nei 25-erių metų amžiaus, asmenims per keturis mėnesius nuo formaliojo mokymo užbaigimo ar tapimo bedarbiais pateikti užimtumo galimybę. Tai gali būti darbo pasiūlymas, studijų tęsimas, stažuotė ar praktika, būtent tam skiriamos ir europinės lėšos.
Prie jaunimo užimtumo skatinimo iniciatyvos prisidėjo ir Ministras Pirmininkas A.Butkevičius, „Lankiausi Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kalbėjau su jaunimu, girdėjau jų nuoskaudas. Net ir tie, kurie baigia mokslus ir kryptingai ieškosi darbo, savo žinių negali panaudoti dirbdami, nes tiesiog neranda darbo. Kai kurių specialistų tiesiog per daug, kai kurių labai trūksta, būtent dėl to Vyriausybė skatino formuluoti aiškų valstybės užsakymą, kokių specialistų reikia: inžinierių, technologų, agronomų, IT specialistų“, – kalbėjo premjeras.
Kai kurių specialistų tiesiog per daug, kai kurių labai trūksta, būtent dėl to Vyriausybė skatino formuluoti aiškų valstybės užsakymą, kokių specialistų reikia: inžinierių, technologų, agronomų, IT specialistų, – teigė premjeras.
Viena iš lyderių
„Lietuva tapo viena iš pirmųjų ES šalių imančių įgyvendinti „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą. Tai neturi būti suprantama, kaip darbo garantijos. Parama jaunuoliams teikiama atsižvelgiant į konkrečius jauno žmogaus polinkius ir galimybes“, – teigė E.Lazdauskienė.
Lietuvoje nuspręsta Jaunimo garantijų iniciatyvą taikyti asmenims iki 29 metų amžiaus. Statistika rodo, kad anksčiau Lietuvoje jauni žmonės savo tėvų namus palikdavo vidutiniškai 24-erių metų, šiuo metu šis amžius jau siekia 28-erius, o Italijoje, kur ypač didelis jaunimo nedarbas, – net 38-erius metus. „Aišku, neturėtume žiūrėti į italų šeimas kaip į pavyzdį, jaunas žmogus paliks tėvų namus anksčiau, jei bus galimybės lengviau ir greičiau rasti darbą, jei galės save išlaikyti. Ta kryptimi ir turime judėti“, – ragino Ministro Pirmininko atstovė spaudai.
E.Lazdauskienė atkreipė dėmesį į tai, kaip jaunimo garantijos taikomos praktiškai. 2014 m. lapkričio 1 d. duomenimis, iš 28,2 tūkst. registruotų jaunų bedarbių net 40,4 proc. neturėjo profesinės kvalifikacijos, todėl negalėjo konkuruoti darbo rinkoje. Beveik 42,2 proc. jaunų bedarbių buvo pirmą kartą pradedantys darbinę veiklą. „Šie jauni žmonės dalyvauja jaunimo garantijų programoje. Atsižvelgiant į jų individualius poreikius, teritorinės darbo biržos siūlo paslaugų ir priemonių paketus, siekiant skatinti aktyvumą ir integravimąsi į darbo rinką“, – pasakojo premjero atstovė spaudai.
Kiekvienam jaunam bedarbiui per 1 mėnesį taip pat sudaromas individualus užimtumo veiklos planas, kuriame nustatomos galimybės įgyti/ neprarasti darbinių įgūdžių ir įsidarbinti, atsižvelgiama į individualius bedarbio poreikius ir darbo paklausą, sprendžiamos įdarbinimo galimybės subsidijuojant. O nepasirengusiems jauniems bedarbiams įvertinama motyvacija mokytis darbo rinkoje paklausią profesiją, teikiama informacija apie galimybes mokytis pagal bendrojo ugdymo, pirminio profesinio mokymo programas. Nuolat organizuojami susitikimai su profesinio rengimo centrų atstovais, pažintiniai vizitai į mokymo įstaigas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2014 m. sausio–spalio mėn. įdarbinta 32,7 tūkst. jaunų bedarbių (40 proc. jaunų bedarbių), aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 11,6 tūkst. (14,2 proc. jaunų bedarbių), iš jų 1377 dalyvavo profesiniame mokyme, 9021 – remiamojo įdarbinimo veiklose, 1158 gavo paramą darbo vietai steigti, 50 dalyvavo teritorinio judumo priemonėje.
