Pasako jo, vienas iš tokių sprendimų yra finansavimo paieškos. Net idėjai gavus valstybės paramą ir pasinaudojus tokiomis priemonėmis kaip INVEGA garantijos, banke jaunas žmogus be užstato neišsisuks, todėl kur kas protingiau ieškoti ne paskolos, o investuotojų.
– Kiek šiais laikais pradedant verslą svarbūs pinigai?
Pradedant verslą pinigai nėra būtini ir orientuotis pirmiausia reiktų ne į tai.
– Kai kalbame apie tradicinius verslus – pramonę arba statybą, pradinis kapitalas tikrai reikalingas. Tačiau nauji XXI amžiaus verslai veikia visai kitaip. Pakanka pažiūrėti, kaip sukuriami startuoliai. Žmogus turi padaryti gana daug namų darbų, tačiau tam pinigų gali nereikėti visai. Kartais pradedančiam verslininkui pakanka tik jo turimų žinių.
Jis gali kreiptis į investicinius fondus ar ieškoti kitų finansavimo šaltinių. Pradedant verslą pinigai nėra būtini ir orientuotis pirmiausia reikėtų ne į tai. Svarbiausia, kad veikla būtų įdomi žmogui ir naudinga visuomenei. Ji turi kurti pridėtinę vertę.
– Daugeliui jaunų žmonių pradinio kapitalo trūkumas tampa pagrindine kliūtimi pradėti verslą.
Mes turime tik nuostatą, kad pinigai yra dalykas, kurį labai sudėtinga gauti. Iš tiesų pinigus gauti nėra sudėtinga.
– Mes turime tik nuostatą, kad pinigai yra dalykas, kurį labai sudėtinga gauti. Iš tiesų pinigus gauti nėra sudėtinga, jeigu turi gerą idėją.
Jauni žmonės neretai painioja, kas yra gera idėja ir verslo idėja, kuriai galima rasti finansavimą.
Nepakanka vien tik sugalvoti atidaryti naują privatų darželį. Taip galvoja tūkstančiai. Reikia tinkamai pasiruošti, apskaičiuoti, įtikinti investuotojus. Nepakanka atsinešti ant popieriaus lapo surašytos idėjos ir galvoti, kad to pakaks.
– O vis dėlto, kur tokį popierių reiktų nešti? Į banką?
– Bankas yra paskutinė institucija, kur galima gauti pinigų savo verslo idėjai įgyvendinti. Be užstato bankai jos tiesiog nefinansuos. Galima gauti finansavimą su INVEGA garantijomis, bet valstybė garantuoja iki 80 proc. Bankas reikalauja kitos užstato dalies.
Lygiai taip pat veikė INVEGA programa su kredito unijomis. Ji iš pirmo žvilgsnio atrodo gražiai, tačiau įsivertinus visas sąlygas tampa aišku, kad jaunam verslininkui vis tiek reikia turėti užstatą.
– Tai kur gi gaunamos tos lėšos?
Aktualu įsivertinti, kurioje verslo kūrimo stadijoje prašyti pinigų.
– Gal skamba keistai, tačiau verslui dažniausiai pinigų duoda tėvai, draugai, pažįstami. Jie tiki tuo, kuriam skolina, ir jį gerai pažįsta. Bankai daugiausiai finansuoja didelius verslus. Bankui visada svarbiausia jo rizikos sumažinimas.
Be artimųjų, prieinamas finansavimo šaltinis yra rizikos fondai. IT sferoje tai „Startup Highway“ arba „Nextury Ventures“.
Be to, visada galima galvoti ne apie pinigų skolinimąsi, o apie investuotojų paiešką. Aktualu įsivertinti, kurioje verslo kūrimo stadijoje prašyti pinigų. Reikia žinoti, ko tu nori ir ką tu siūlai. Lietuvoje yra daug pavyzdžių, kai lieka nuskriausta viena arba kita pusė.
– Nuosavas verslas mūsų galvose vis dar asocijuojasi su pinigais ir laisve. Kiek teisingas toks įsivaizdavimas?
Verslas gali reikšti, kad tu prarasi visus sutaupytus ir investuotus pinigus.
– Verslas gali reikšti, kad tu prarasi visus sutaupytus ir investuotus pinigus. Gali būti, kad verslas atsipirks greičiau, tačiau tikėtis, kad po pusmečio ar metų gali tapti milijonieriumi, yra naivu.
Jei kas nors turi iliuzijų, kad darbe dirbti nuo 8 iki 17 val. ir verslą daryti yra tas pats, tai iš savo patirties galėčiau pasakyti, kad toks įsivaizdavimas visiškai neatitinka realybės. Dažniausiai tenka dirbti kiaurą parą, aukoti ne tik savo laiką, bet ir pinigus.
Jaunas verslininkas turi nusiteikti pradžioje gyventi atsisakydamas daugeliui įprastų dalykų tam, kad vėliau galėtų gyventi geriau, nei įprastai gyvena žmonės.
– Ar lietuviai versli tauta? Tarptautiniai duomenys rodo, kad verslo imamės ir sau darbo vietas kuriamės gana nenoriai.
Pažiūrėkime į mūsų kaimynus lenkus. Važiuojant pro nedidelį kaimelį matai, kad visi kažką parduoda arba gamina. Lietuvoje istoriškai nulemta, kad tauta yra darbštesnė, bet ne verslesnė.
– Pažiūrėkime į mūsų kaimynus lenkus. Važiuojant pro nedidelį kaimelį matai, kad visi kažką parduoda arba gamina. Lietuvoje istoriškai nulemta, kad tauta yra darbštesnė, bet ne verslesnė.
Kitas klausimas, kiek verslumo indeksai patikimi. Ar individualią veiklą vertiname kaip pirmą žingsnį link verslo, ar kaip samdomą darbą. Nuo to priklauso, ar tokie žmonės bus įtraukti į verslumo indeksus.
-
Ekonomistai įspėja: po penkerių metų Lietuvos laukia du rimti sukrėtimai
-
Ar norite dirbti įmonėje, kurioje kolegas galėtumėte pasirinkti patys? Lietuvoje tai jau realybė
-
Kodėl lietuviai tenkinasi mažesne alga, bet į darbą toliau nuo namų važiuoti nenori?
-
Darbuotojų rengimo centro vadovė R.Pečiukaitytė: „Gaila, kad Lietuvoje vis dar klesti vergovė“
Juk individualia veikla besiverčiantis žmogus negauna jokių socialinių garantijų iš darbdavio, jis pats turi organizuoti savo veiklą, turi mokėti mokesčius. Tai rimtas žingsnis verslo link. Skirtumas tik toks, kad nėra sukuriama papildomų darbo vietų.
Jeigu individuali veikla sekasi gerai, tai anksčiau ar vėliau ji virsta individualia įmone ar uždarąja akcine bendrove.
Verslumas nėra tik verslo darymas. Verslumas, pirmiausia, yra mokėjimas prisiimti atsakomybę. Tai ir kūrybiškumas. Po šiuo žodžiu slypi labai daug savybių.
