Getisburgo aukštosios mokyklos docento, energetikos ekonomikos ir eksperimentinės ekonomikos dėstytojo Rimvydo Baltaduonio teigimu, būtina, kad ekonomiką dėstytų tiek geras pedagogines savybes, tiek ekonominius tyrimus atliekantys dėstytojai.
„Pas mane grįžta studentai, sukūrę verslus, ir padėkoja už tai, kad jie (verslo mokykloje) mokėsi naudingus dalykus“, – sakė R.Baltaduonis.
Jauniesiems akademikams svarbiausia toli gražu yra ne jų gaunamas atlyginimas, o sudarytos galimybės tobulėti.
Jo teigimu, labai dažnai jauniesiems akademikams svarbiausia toli gražu yra ne jų gaunamas atlyginimas, o sudarytos galimybės tobulėti. Jo teigimu, labai dažnai jauni specialistai, negavę darbų, pavyzdžiui, JAV, išvyksta dėstyti ir daryti įvairius tyrimus į kitus regionus – Lotynų Ameriką ar Rytų Europą.
„Kitu atveju, tai būtų akademinė savižudybė“ – teigė R.Baltaduonis, turėdamas omenyje darbo vietas jauniesiems akademikams, kuriose jie negali kelti savo kvalifikacijos.
„ES yra daugybė fondų, kurie gali būti panaudoti ekonominiams tyrimams“, – pridūrė R.Baltaduonis, bet pažymėjo, kad Lietuvoje dažnai jie nėra įsisavinami.
Tai, kad lietuvių ekonomistai savęs tobulėjimui dažnai pasirenka pačias netikėčiausias pasaulio vietas, puikiai iliustruoja finansų rinkų tyrėju Honkongo mokslo ir technologijų universitete dirbantis Alminas Žaldokas.
Jis teigė, kad yra gavęs darbo pasiūlymų ir iš įvairių Europos universitetų, tačiau Honkonge lieka dėl puikių sąlygų keliauti į mokslines konferencijas ir atlikti įvairius tyrimus.
„Mūsų verslo mokykla buvo įkurta prieš 20 metų. Honkongas skyrė daug pinigų, norėdamas atrasti savo vietą pasaulyje po britų valdymo“, – trumpai savo darbo vietos istoriją pristatė A.Žaldokas ir pridūrė, kad šiame universitete darbuojasi aibė užsienio specialistų, kurie iki atvykimo į Honkongą neturėjo jokio ryšio su juo.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Alfredas Chmieliauskas priminė, kad prieš du dešimtmečius mūsų šalyje beveik nebuvo jokių socialinių mokslų.
Diskusijos dalyviai taip pat akcentavo, kad per neprikausomybės metus ekonomikos mokymas Lietuvoje itin smarkiai pasikeitė, nors tokių mokymo dalykų kaip ekonometrija ar makroekonomika, pateikimas pasaulyje beveik nepakito jau keletą dešimtmečių.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Alfredas Chmieliauskas priminė, kad prieš du dešimtmečius mūsų šalyje beveik nebuvo jokių socialinių mokslų.
Jis priminė, kad užaugo sovietinės planinės ekonomikos sistemoje, kurioje skambėjo tokie absurdiški šūkiai kaip „ekonomika turi būti ekonomiška“.
Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoja Rūta Petrauskaitė taip pat akcentavo socialinių mokslų pokyčius Lietuvoje. Pasak jos, socialiniai mokslai, o ypatingai ekonomika, tapo patraukliais būsimiesiems studentams.
Vis dėlto, R.Petrauskaitė priminė, kad, nepaisant to, jog ekonomiką studijuoti žmonių Lietuvoje netrūko, tačiau šį mokslą baigusių asmenų įtaka Lietuvos ekonominei minčiai nėra didelė. To priežastis – ekonominių tyrimų trūkumas ir tai, kad ekonomikos mokymo programos nėra unikalios.
„Tik prieš dešimt metų profesoriai ir kiti tyrėjai pradėjo aplikuoti konkursuose su savo tyrimų projektais, norėdami gauti finansavimą jiems“, – tikino R.Petrauskaitė ir pridūrė, kad 70 proc. akademinių tyrimų Lietuvoje atlieka socialinių mokslų atstovai.