„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

JAV ekspertas: sankcijos gali grėsti ir su Baltarusijos verslu bendradarbiaujantiems lietuviams

Nuo birželio 3 d. devynios Baltarusijos bendrovės sulauks JAV sankcijų – tiesa, jos buvo numatytos dar prieš savaitgalį įvykusį „Ryanair“ lėktuvo incidentą. Ketvirtadienį nuotoliniame seminare dalyvavęs JAV teisininkas Lawrence'as Wardas įspėjo, kad Lietuvos įmonės, kurios vykdo verslą su minėtomis Baltarusijos kompanijomis ir bet kokiu būdu į sandorius įtraukia JAV bendroves, pačios gali būti sankcionuotos. Teisininkas taip pat spėjo, kad artimiausius kelis mėnesius JAV greičiausiai tik palaikys Europos Sąjungos taikomas sankcijas Baltarusijai.
Geležinkelis
Geležinkelis / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Pasibaigus pusantrų metų trukusiam moratoriumui, JAV nuo birželio 3 d. vėl taikys sankcijas devynioms Baltarusijos bendrovėms ir jų valdomoms įmonėms.

Minėtos sankcijos devynioms kompanijoms buvo sušvelnintos 2015 m. Tačiau šių metų pavasarį JAV nutarė jas grąžinti, nustatydama birželio 3 d. datą – šis sprendimas buvo priimtas gerokai prieš šeštadienį įvykusį incidentą su „Ryanair“ lėktuvu.

Devynios bendrovės, kurioms bus taikomis sankcijos yra šios: „Belneftekhim“, „Belneftekhim USA“, „Lakokraska“; „Polotsk Steklovolokno“, „Baltarusijos naftos prekybos rūmai“, „Belšina“, „Grodno Azot“ ; „Grodno Khimvolokno“, „Naftan“.

Šios sankcijos galios ir jų antrinėms įmonėms tuo atveju, jei jos valdo ne mažiau 50 proc. šių įmonių akcijų.

JAV sankcijos Lietuvos subjektams teisiškai nėra privalomos, tačiau dėl JAV vaidmens pasaulio prekybos ir finansų rinkose jų poveikis yra globalus.

Užsienio reikalų ministerijos ir JAV ambasados Lietuvoje organizuotame nuotoliniame seminare kalbėjęs JAV teisininkas, Sietle įsikūrusios „Dorsey’s National Security Law Group“ teisininkas Lawrence'as Wardas pristatė šios šalies sankcijų politiką ir paaiškino, kad pagal įsigaliosiančią tvarką, Lietuvos bendrovės, kurios prekiaus ar kitaip įsitrauks į komercinius ryšius su šiomis įmonėmis, gali sulaukti antrinių JAV sankcijų.

Tiesa, tai gali nutikti tik tokiu atveju, jeigu Lietuvos įmonė pardavinės iš JAV gautus produktus, sandoris įvyks JAV doleriais arba bus naudojamasi kitais būdais, kurie galėtų įtraukti JAV įmones ar piliečius.

123RF.com nuotr./JAV doleriai
123RF.com nuotr./JAV doleriai

„Negalima prognozuoti, ką JAV darys. Prieš 10 metų tokia praktika beveik nebuvo taikoma, bet per dešimtmetį situacija pasikeitė. Manau, kad tai didėjanti rizika, ir ją matysime ateinančiais metais“, – sakė teisininkas.

Jis pridūrė, kad Lietuvos įmonės, prekiaujančios ar turinčios ryšių su Baltarusija šiandien turėtų atlikti rizikos analizę. „Pasižiūrėkite, kokį verslą darote, ir kokie aspektai šiame versle liečia JAV – ar gaunate produktų iš JAV, ar naudojatės JAV kaip partneriu, galbūt turite kontraktų, kuris apmokamas JAV doleriais. Pasižiūrėkite dabar, nes po birželio 3 d. rizikuojate būti įtraukti į sankcijų paketą“, – įspėjo jis.

Komentuodamas sankcijas dėl situacijos su režimo nutupdytu „Ryanair“ lėktuvu, jis priminė, kad JAV vyriausybė dar nenutarė kokias sankcijas taikys Baltarusijai. L.Wardas sakė įsitikinęs, kad pastaruosius keletą mėnesių JAV administraciją leis sankcijų politiką formuoti ES ir ją parems. Taip greičiausiai bus ne tik dėl to, kad ES geografiškai yra arčiau Baltarusijos, tačiau ir dėl to, kad JAV prezidentas Joe Bidenas nori paskirti savo pareigūnus į institucijas, koordinuojančias tarptautines sankcijas, o tai gali užtrukti.

„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka
„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Ateityje papildomos JAV sankcijos Baltarusijai galėtų susidėti iš apribojimų kai kuriems konkretiems sektoriams, taip pat ir iš platesnių sankcijų Rusijai, kuri JAV vyriausybės matoma kaip pagrindinė Aliaksandro Lukašenkos režimo rėmėja. Rusija ir pati patiria įvairias JAV sankcijas, iš kurių naujausios apima dujotiekio „NordStream 2“ situaciją, taip pat dėl Krymo.

Dar viena JAV sankcijų opcija būtų bendra ekonominė Baltarusijos blokada, tačiau teisininkas mano, kad tokių griežtų priemonių kol kas imtasi nebus. „Tai nelabai tikėtina, nes daug asmenų šalyje kovoja už demokratiją, todėl tai gali daugiausia pakenkti jiems“, – spėjo L.Wardas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs