R.L.Morningstaras yra buvęs JAV ambasadorius Azerbaidžane, taip pat Europos Sąjungoje. Jis turi ir lietuviškų šaknų – patvirtina, kad seneliai kilę iš Lietuvos. Tačiau antradienį vyko pokalbis apie energetiką.
Su Lietuva gerai susipažinęs ekspertas negailėjo šaliai pagyrų už pastatytą suskystintą gamtinių dujų (SGD) terminalą, taip pat patarė visuomet turėti kuo daugiau alternatyvų – kitu atveju neturėsime derybinės galios ir svertų.
– Gal pasidalintumėte įžvalgomis, kaip šiuo metu atrodo Lietuvos energetikos sektorius?
– Manau, kad Lietuva laikosi labai konstruktyvaus požiūrio kurdama vis labiau energetiškai nepriklausomą, vis mažiau nuo Rusijos ir „Gazprom“ kaip vienintelio tiekėjo, priklausomą sektorių.
Klaipėdos SGD terminalo išplėtojimas buvo itin teigiamas žingsnis ir suteikia Lietuvai galimybę įsigyti suskystintas gamtines dujas priimtinomis kainomis.
Tai sukūrė antrą tiekimo šaltinį, tai privertė „Gazprom“ sumažinti savas kainas, ir tai naudinga.
Tai, ką Lietuva daro plėtodama gamtinių dujų jungtis, irgi teiks naudą.
Taip pat atsinaujinančių išteklių plėtra, naujos technologijos – tai taip pat svarbu.
Aš manau, kad Lietuva dabar yra gerokai stipresnėje padėtyje, nei buvo prieš 5 ar 10 metų.
– O kaip yra su elektros energetikos rinka? Dabar didžiausias nuogąstavimas šalyje – dėl Baltarusijos branduolinės elektrinės. Kokia jūsų nuomonė apie tai?
– Aš suprantu Lietuvos rūpestį dėl Baltarusijos elektrinės, kadangi ji yra taip arti šalies sienos ir taip arti Vilniaus. Yra nerimo, kaip elektrinė statoma, bet taip pat ir kaip ji bus prižiūrima, kokios bus saugos priemonės, kad eksploatuojant nebūtų jokių problemų.
Tai yra problema, dėl kurios Lietuva turi dirbti su savo kaimynais, ypač Latvija ir galbūt kitomis šalimis, registruoti tuos rūpesčius, kalbėtis su Briuseliu, ar nerimas yra pagrįstas. Manau, kad tai teisėtumo problemos, ir Lietuva turi teisę kelti savo susirūpinimą.
– Lietuvoje galioja įstatymas, įpareigojantis po Astravo atominės elektrinės starto nebepirkti elektros energijos iš Baltarusijos. Ar tokia Lietuvos pozicija tinkama?
– Šiuo klausimu negalėčiau savęs laikyti ekspertu, kuris komentuotų, ar tai tinkamas požiūris.
Aš žinau, kad sinchronizacijos pastangos, kurių imtasi Baltijos šalyse, yra absoliučiai kritinės, siekiant, kad regiono valstybės būtų nepriklausomos nuo elektros, ateinančios iš Rytų.
Šiuo atžvilgiu su Europos Sąjunga sinchronizuota elektros energetikos sistema, manau, sukurs reikalingą tiekimo saugumą.
– Lietuvos ir kaimyninių valstybių požiūriai šiuo klausimu išsiskiria: jei Lietuva įsipareigojo nebepirkti baltarusiškos elektros, Latvija ir Estija ketina prekybai atverti savo sieną. Ar įmanoma šalims rasti bendrą sutarimą?
– Tai nelengva. Latvija ir Estija yra suverenios šalys ir gali priimti savo sprendimus. Svarbu, kad Baltijos šalys tęstų diskusijas ir kalbėtųsi apie šią problemą, svarbu, kad Baltijos šalys rastų ir apibrėžtų bendrus interesus ir prieitų prie bendrų sprendimų.
Bet jei Latvija ir Estija toliau ketina pirkti elektrą energiją iš įprastų tiekėjų ir, darant prielaidą, kad tai legalu vadovaujantis europiniais įstatymais – taip elgtis galiausiai yra jų teisė.
Manau, trys valstybės, kartu su ES, galbūt ir su JAV kaip draugiško pašnekovo pagalba, galėtų pereiti prie bendrų susitarimų šiuo klausimu.
– Dabar Lietuvoje importuojame tris ketvirtadalius elektros energijos ir neturime daug gamybos pajėgumų. Kaip turėtume elgtis – ar pasitikėti jungtimis su Lenkija, Švedija, Latvija, ar turėtume statytis gamybos pajėgumus viduje?
– Vėlgi, tai Lietuvos sprendimas, bet manau, kad jungtys į Šiaurės šalis būtų labai svarbu.
Kalbant apie naujų gamybos pajėgumų kūrimą Lietuvoje, tai yra Lietuvos sprendimas, dėl kurio negaliu patarti. Tačiau jungtys turėtų būti tiesiamos.
– Gyventojams, ko gero, aktualiausia, kiek energetikos išteklių kainos galėtų keistis ateityje? Kokios čia tendencijos galimos?
– Tikiuosi, kad elektros gamybos išlaidos mažės atsirandant daugiau alternatyvų. Dabar gamtinių dujų kainos nukrito reikšmingai, ir tikiuosi, kad jos kris toliau, turint omenyje SGD prieinamumą, tai pagelbės.
Atsinaujinanti energetika tampa vis pigesnė ir pigesnė, ji galėtų pasitarnauti kaip alternatyva. Manau, Lietuva, darydama tai, ką daro, ieškodama alternatyvų, sumažins kainas ilguoju laikotarpiu.
– Po sinchronizavimo su Europos kontinentiniais tinklais kalbama, kad Lietuvoje būtų atsisakyta jungčių su Kaliningradu ir Baltarusija. Kaip vertinate, ar toks sprendimas teisingas? Ar reikėtų išlaikyti jungtis siekiant importuoti ar eksportuoti elektros energiją?
– Mano nuomone, visada gerai turėti alternatyvas, jei reikalinga. Nežinau, kokios būtų sinchronizavimo su europinėmis sistemomis pasekmės. Jei Lietuva nebepirks elektros energijos iš Kaliningrado ar Baltarusijos, nesu tikras, ar galima paprasčiausiai tai išjungti ir vėliau vėl sutarti kada nors įjungti. Manau, kad tokia alternatyva nebeegzistuos.
Teoriškai, geriausia turėti kuo daugiau galimų alternatyvų.
– Lietuvoje gamtinių dujų vartojimas nuosekliai mažėjo, tačiau turime įrengę brangią infrastruktūrą, ją ir toliau plečiame. Kas galėtų atsitikti ateityje, ar šie kaštai bus pakeliami?
– Iš tiesų keliate įdomų klausimą. Ši problema yra ir JAV, ir vyksta pokalbiai su Europos partneriais.
Aš manau, kad artimiausioje ateityje gamtinės dujos bus reikalingos. Gamtinių dujų paklausa išliks gana arti to lygmens, kuris yra dabar, galbūt kažkiek žemiau.
Kita vertus, dar yra gamtinių dujų pasiūla, kuri Europoje po tam tikro laikotarpio gali būti mažesnė. Todėl svarbu turėti ir prieigą prie SGD, ir taip pat apsirūpinti dujomis per dujotiekius.
Nemanau, kad perėjimas prie naujųjų technologijų, įskaitant ir atsinaujinančią energetiką, įvyks taip greitai, kad eliminuotų gamtinių dujų poreikį. Per šį pereinamąjį laikotarpį gamtinės dujos leidžia užtikrinti mažesnes emisijas, lyginant su kitomis energetikos formomis. Todėl manau, kad dujos išlis svarbios.
– Dažnai JAV išsako nerimą dėl Rusijos įtakos Europos Sąjungos gamtinių dujų rinkai. Ar „Gazprom“ čia vis dar turi didelių svertų?
– Manau, kad tai reali problema. Dalis Europos yra per daug priklausoma nuo rusiškų dujų, tai leidžia Rusijai spausti tam tikras valstybes.
Vidurio Rytų Europos valstybėms ir Baltijos šalims, manau, atsakymas – dirbti su partneriais Europoje, bendradarbiaujant ir su JAV, kad išplėtotų kuo konkurencingesnę ir skaidresnę rinką su daugeliu alternatyvų. Tai sumažins, o gal ir visiškai panaikins Rusijos ar „Gazprom“ galimybes elgtis beatodairiškai.
Jei rinka tikrai konkurencinga ir skaidri, su alternatyvomis, ir jei ES ir Lietuva griežtai vykdys Europos įstatymus, Rusija bus priversta elgtis konkurencingai ir skaidriai, jie turėtų konkuruoti kaip bet koks kitas tiekėjas.
– Kokios investicijos energetikos sektoriuje artimiausiu metu galėtų būti pelningiausios?
– Čia nėra bendro atsakymo, tai priklauso nuo individualių projektų. Manau, kad vis dar yra galimybių gamtinių dujų infrastruktūros srityje, nes tebemanau, kad dujos bus svarbios.
Taip pat manau, kad investicijos į naująsias technologijas tampa vis patrauklesnės, kadangi šių technologijų kainos mažėja ir užtikrina reikšmingų galimybių. Reikia vertinti kiekvieną projektą atskirai.
– Jeigu Lietuvos energetikos ministras jus pasirinktų kaip patarėją ir paprašytų rekomendacijų, kokios tos rekomendacijos būtų?
–Tikrai nenorėčiau savęs pastatyti į energetikos ministro vietą bet kurioje šalyje, kur jie priima savus sprendimus.
Lietuva laikosi teisingo požiūrio, kurdama kuo daugiau alternatyvų, ir tai būtų mano patarimas.
Pvz., Klaipėdos SGD terminalas turėjo labai teigiamą efektą mažindamas bendrą gamtinių dujų kainą. Kaip suprantu, dabar Klaipėdos SGD terminalas yra ganėtinai užimtas.
Pastatyti šį terminalą buvo labai protingas sprendimas. Buvo išmintinga, kad Lietuva nelaukė, kol susitars visos trys Baltijos šalys, kad turėtų vieną bendrą terminalą, kuris teoriškai galėjo būti svarbus, bet reikalai judėjo lėtai, buvo daug diskusijų, dėl to nebuvo susiderėta.
Dabar Lietuva iš to gauna naudą. Net jeigu SGD nebūtų konkurencingos, kaip yra šiuo metu, terminalo turėjimas vis tiek būtų kritiškai svarbus.
Jei gamtinių dujų iš Rusijos kaina staiga pakiltų, jūs galėtumėte greitai pereiti prie SGD. Vien terminalo buvimas yra labai svarbu.
Taip pat ir dėl dujų jungčių, ir elektros tiltų į Vakarus.
– Dabar panašu, kad terminalo nauda naudojasi Latvija, kuri gauna dujas pigiau, už terminalą nemoka, o po to galimai perparduoda iš tų dujų mums pagamintą elektrą. Tačiau čia tikriausiai nėra didelė problema.
– Nevadinčiau to nedidele problema. Manau, kad tokie sprendimai turėtų būti aptarti tarp kaimynų. Pagrindinis tikslas – turėti terminalą, kuris užtikrina pasirinkimo laisvę, alternatyvas.
Dar vienas mano patarimas – sakyčiau, niekuomet neatsisakykite alternatyvų, kadangi tuomet tu prarandi savo derybinę galią, savo svertą.
– Kaip manote, ar suskystintos gamtinės dujos bus konkurencingos artimiausiais dešimtmečiais?
– Rinkos dalyviai tvirtai tiki, kad SGD konkurencingos dabar ir toliau bus konkurencingos. Tai yra dėl technologijų, kurios ištobulintos, gamybos kaina JAV yra maža.
Europa ne taip toli nuo JAV, tranzito kaštai nėra dideli, SGD kompanijos jaučia, kad jos gali konkuruoti ilguoju laikotarpiu. Svarbu turėti alternatyvą.
Net jei būčiau bet kokio verslo atstovas, niekuomet nenorėčiau priklausyti tik nuo vieno tiekimo šaltinio, net jei kartais tenka sumokėti kažkiek daugiau – tai verta dėl saugumo.
– Ačiū už pokalbį.
