Kovo mėnesį ši norma buvo padidinta ketvirčiu procentinio punkto. Dabar gi JAV centrinio banko pinigų politiką formuojantis Federalinis atvirų rinkų komitetas (FOMC), kuris toliau griežtina pinigų politiką siekdamas atvėsinti ekonomiką, bazinę palūkanų normą pakėlė iki 0,75–1 proc. ir nurodė, kad „bus tinkama“ toliau ją didinti.
JAV centrinis bankas palūkanų normą per du posėdžius iš eilės paskutinį kartą didino 2006 metais, o puse procentinio punkto ši norma buvo paskutinį kartą didinta 2000 metais.
Pinigų politikos formuotojai ir toliau mano, kad, FRS didinant skolinimosi kainas, infliacija laipsniškai sugrįš prie FRS nustatyto tikslinio 2 proc. lygio, tačiau didindamas palūkanų normas, JAV centrinis bankas „itin daug dėmesio skirs infliacijos rizikai“, rašoma FOMC pranešime, kuris buvo paskelbtas pasibaigus komiteto dviejų dienų posėdžiui.
Komitetas savo pranešime taip pat atkreipė dėmesį į „itin neapibrėžtą“ poveikį, kurį daro išoriniai veiksniai, įskaitant Rusijos invaziją į Ukrainą, dėl kurių „atsiranda papildomas spaudimas infliacijai, skatinantis jos kilimą, ir kurie gali slopinti ekonominį aktyvumą“.
Pranešime paminėti ir COVID-19 karantinai Kinijoje, dėl kurių „gali padaugėti sutrikimų tiekimo grandinėse“.
FOMC taip pat pranešė, kad JAV centrinis bankas nuo birželio 1 dienos imsis turimų obligacijų apimčių mažinimo – iš pradžių po 47,5 mlrd. JAV dolerių per mėnesį, o po trijų mėnesių šis tempas bus dukart padidintas.