Tuo metu, kai Europoje padėtis yra beveik inertiška, Vašingtonas skyrė milžiniškas baudas bankams „Deutsche Bank“ ir „Credit Suisse“ už jų vaidmenį 2008 metais kilusioje hipoteka užtikrintų vertybinių popierių rinkos krizėje. Pirmasis sutiko sumokėti 7,2 mlrd. JAV dolerių, o antrasis – 5,3 mlrd. JAV dolerių baudas, kad sureguliuoti Amerikos tarnybų pretenzijas ir išvengtų ilgų teismų.
Vietoj to, kad tampytų bankus po teismus, Vašingtonas tempia juos prie kasos. Nepasigaili jis ir Amerikos bankų: „JP Morgan Chase“, „Citigroup“, „Morgan Stanley“ ir „Bank of America“ jau bendrai dėl jų vaidmens minėtoje krizėje sumokėjo 40 mlrd. JAV dolerių.
„Tai savotiškas amerikietiškas teisinis fundamentalizmas“, – tokią padėtį pakomentavo Briuselyje įsikūrusios ekspertų grupės „Bruegel“ atstovas Nicolas Veronas.
Teisingumas be sienų
Nors kai kurių šalių tarnybos neseniai ėmėsi veiksmų prieš bankus dėl manipuliavimo palūkanų normomis, tokios priemonės Europoje yra itin retos.
„Tačiau skiriasi ne taisyklės, bet jų taikymo maniera. Jungtinėse Valstijose viskas yra gerokai griežčiau“, – sakė N.Veronas, pridūręs, kad Europos šalys nedrįsta bausti savo nacionalinių kompanijų.
O Amerikos teisinė sistema leidžia šalies teisingumo rankai pasiekti ir užsienio šalių kompanijas. Neseniai didžiulės baudos buvo skirtos Brazilijos statybų konglomeratui „Odebrecht“ bei Izraelio vaistų gamintojai „Teva Pharmaceutical“.
1977 metais po Votergeito skandalo priimtas Užsienio korupcinės praktikos aktas leidžia Amerikos pareigūnams imtis teisinių veiksmų prieš užsienio kompanijas, jeigu jų akcijomis prekiaujama Volstrite arba jos kitaip patenka į JAV jurisdikciją
Vėliau Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančios šalys priėmė panašių įstatymų, tačiau juos taiko gerokai švelniau nei Amerika, kuri tapo savotiška pasauline finansų policijos tarnyba.
„Apple“ byla
Veikiausia didžiausio atgarsio Europoje sulaukė JAV technologijų kompanijos „Apple“ byla, kuomet bendrovė kaltinama Airijoje išvengusi milijardų vertės mokesčių. Dėl to Europos Komisija pareikalavo sumokėti 13 mlrd. eurų.
Tiesa, Europos pozicija griežtėja, ir tarnybos nebemiega: jau pradėtas ne vienas didelio masto antimonopolinis tyrimas. Be to, Europos tarnybos imasi aktyvesnių veiksmų susigrąžinti iš tarptautinių kompanijų nesumokėtus mokesčius.
