Kad būtų patvirtintas, šis teisės akto projektas, kurį prezidentas Joe Bidenas yra pavadinęs istoriniu, turėjo sulaukti paprastos demokratų kontroliuojamo Senato daugumos palaikymo. Paramą jam išreiškė ir apie 20 respublikonų.
Po to beveik 2 700 puslapių teisės akto projektą turės patvirtinti Atstovų Rūmai, kur jo likimas lieka neaiškus, nes kairysis sparnas ir centristai nesutaria dėl išlaidų dydžio.
Galiausiai jį pasirašyti turės prezidentas J.Bidenas.
Daugelį mėnesių rengtame įstatymo projekte numatomas naujas 550 mlrd. JAV dolerių finansavimas senstančiai šalies infrastruktūrai atnaujinti, įskaitant ir išlaidas klimato kaitos poveikiui mažinti.
Į bendrą 1,2 trln. JAV dolerių sumą, prilygstančią Ispanijos praėjusių metų BVP, įtrauktos ir kai kurios anksčiau skirtos, bet neišleistos lėšos.
Sekmadienį vakare Senato demokratų dauguma su kiek daugiau nei trečdalio respublikonų palaikymu laimėjo kelis procedūrinius balsavimus dėl šio teisės akto projekto.
J.Bidenas, turintis 36 metų politinio manevravimo Senate patirtį, atidžiai stebi, kaip šis paketas stumiasi pirmyn Kongrese. Baltieji rūmai nurodė, kad iškilus būtinybei prezidentas nedvejodamas paskambins svyruojantiems senatoriams.
Šeštadienį J.Bidenas socialiniame tinkle „Twitter“ dar kartą paragino Kongresą priimti šį teisės akto projektą, pavadinęs jį „istorine, sykį per vienos kartos gyvenimą daroma investicija į mūsų šalies infrastruktūrą“.
„Negalime sau leisti to nepadaryti“, – pridūrė prezidentas.
Retai pasitaikanti demokratų ir respublikonų, palaikančių šį planą, sąjunga padėjo paspartinti teisės akto projekto priėmimą Senate, kur teisėkūros darbui daugelį metų trukdo parlamentinė obstrukcija.
Tačiau jų pastangos įstrigo dėl respublikonų senatoriaus Billo Hagerty, kuris dirbo JAV ambasadoriumi Japonijoje, kai prezidento pareigas ėjo Donaldas Trumpas, pasipriešinimo. Praėjusį savaitgalį jis įspėjo respublikonų senatorius, kad jiems gali būti mestas iššūkis pirminiuose rinkimuose, jeigu jie palaikys šį įstatymo projektą.
Visgi tai neišgąsdino 18 respublikonų, tarp jų įtakingo Senato mažumos lyderio Mitcho McConnello, pritarusių, kad projektas būtų pateiktas galutiniam balsavimui.
Kongreso biudžeto tarnyba (CBO) apskaičiavo, kad šis infrastruktūros atnaujinimo planas 2021–2031 metų laikotarpiu prie biudžeto deficito pridės 256 mlrd. dolerių. Šie skaičiai paskatino respublikonus priešintis šiam projektui.
Plano gynėjai pabrėžia, kad CBO formaliai negali į savo skaičiavimus įtraukti visų papildomų pajamų ir lėšų, kurias leis sutaupyti šis planas ir kurios padengs šių priemonių įgyvendinimo išlaidas.
