JAV ir Kinijos prezidentai APEC viršūnių susitikime pasidalijo skirtingomis prekybos vizijomis

JAV ir Kinijos lyderiai penktadienį išdėstė visiškai skirtingas ateities vizijas dėl pasaulinės prekybos: Donaldas Trumpas kalboje vėl rėmėsi savo šūkiu „Pirmiausia – Amerika“, o Xi Jinpingas gynė „negrįžtamą“ globalizacijos bangą.
Donaldo Trumpo vizitas Kinijoje
Donaldo Trumpo vizitas Kinijoje / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Xi Jinpingas, galingiausias Kinijos lyderis per kelis pastaruosius dešimtmečius, ir D.Trumpas, kurio populiarumo reitingai Jungtinėse Valstijose praėjus vieniems metams po išrinkimo yra itin prasti, pasisakė per Vietnamo Danango mieste vykstantį Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimą.

D. Trumpas ir gyrė Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalis, ir kaltino jas kenkiant didžiausiai pasaulio ekonomikai. JAV prezidentas pareiškė, kad dabartinė pasaulinės prekybos architektūra nepalanki jo šalies interesams.

Jis pažadėjo, kad jo šalis „daugiau netoleruos“ neteisingos prekybos, uždarų rinkų ir intelektinės nuosavybės vagysčių.

„Daugiau nebeleisiu naudotis Jungtinėmis Valstijomis“, – sakė D. Trumpas ir užsipuolė Pasaulio prekybos organizaciją, esą nesugebėjusią sukontroliuoti laisvosios prekybos pažeidimų.

„Aš visada statysiu Ameriką į pirmą vietą; lygiai taip pat tikiuosi, kad ir jūs visi, esantys šiame kambaryje, pirmenybę teiksite savo šalims“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu Xi Jinpingas pareiškė, kad Kinija palaiko idėją, jog pasaulyje turėtų būti mažiau kliūčių prekybai.

Jis gynė globalizaciją – „negrįžtamą istorinę tendenciją“ – dėl kurios jo šaliai pavyko pakilti iš skurdo ir per tris dešimtmečius tapti supervalstybe.

Tačiau tvyrant nerimui dėl prekybos nestabilumo, nedarbo ir socialinės nelygybės, jis pareiškė, jog laisvosios prekybos filosofiją reikėtų pataisyti, kad ji būtų „atviresnė, labiau subalansuota ir sąžiningesnė“.

Prieš Xi Jinpingo kalbą APEC viršūnių susitikime Kinija paskelbė, kad dar labiau atvers savo finansų rinkas užsienio kompanijoms. Tai buvo vienas pagrindinių JAV ir kitų tarptautinių investuotojų, jau seniai besiskundusių griežtais apribojimais antroje didžiausioje pasaulio ekonomikoje, reikalavimų.

D. Trumpas atvyko į Vietnamą iš Pekino, kur jis siekė susitarti dėl Šiaurės Korėjos branduolinių ambicijų pažabojimo.

Per dvi dienas trukusius susitikimus Kinijoje D. Trumpas negailėjo liaupsių viešnagės šeimininkui. Jis gyrė Kinijos lyderį kaip „itin gerbiamą ir galingą savo žmonių atstovą“. Per šį vizitą JAV prezidentas pasidarė daug nuotraukų, tačiau jam nepavyko pasiekti konkrečių rezultatų sprendžiant tokius klausimus kaip Pchenjano branduolinė programa.

Laisvoji prekyba pavojuje

Į APEC viršūnių susitikimą suvažiavo įtakingi verslininkai ir politikai, įskaitant Japonijos premjerą Shinzo Abe bei Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Be kita ko, Rusija ir JAV skirtingai komentavo kalbas apie galimą V. Putino ir D. Trumpo susitikimą Danange. Baltieji rūmai pareiškė, kad jiedu nežada susitikti akis į akį, tačiau Kremlius skelbė, kad lyderių susitikimas gali įvykti.

Jei V. Putinas ir D. Trumpas visgi susitiktų APEC viršūnių susitikimo kuluaruose, tai sulauktų didžiulio susidomėjimo, nes Rusija yra kaltinama kišimusi į praėjusių metų JAV prezidento rinkimus siekiant sudaryti sąlygas juose nugalėti milijardieriui nekilnojamojo turto magnatui.

D. Trumpo iškilimas į didžiausios pasaulio ekonomikos lyderio postą sukėlė grėsmę, kad gali žlugti ištisus dešimtmečius JAV puoselėtos ekonomikos diplomatijos tradicijos, atnešusios pasaulio ūkiams laisvąją prekybą ir susitarimų dėl žemų tarifų.

D. Trumpas pažadėjo iškovoti naudingesnį susitarimą su šalimis, su kuriomis JAV turi didelį prekybos deficitą, įskaitant Kinija, bei sugrąžinti darbo vietas į apleistą šalies pramonės sektorių.

Tačiau laisvosios prekybos šalininkai, įskaitant daugelį JAV sąjungininkų, su siaubu stebėjo, kaip jis laužo nusistovėjusią tvarką, o D. Trumpo antiglobalistiniai argumentai kėlė sumaištį JAV ir Europoje.

Praėjus vos trims dienoms nuo kadencijos pradžios sausį, D. Trumpas netikėtai paskelbė, kad Jungtinės Valstijos traukiasi iš Ramiojo vandenyno partnerystės (TPP) sutarties ir suglumino kelias šį dokumentą pasirašiusias šalis. Prezidentas taip pat pažadėjo peržiūrėti Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartį (NAFTA), pasirašytą JAV, Kanados ir Meksikos.

Penktadienį Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių ministrams sunkiai sekėsi gelbėti TPP sutartį. Kanada neigė pranešimus, kad buvo sudarytas atnaujintas susitarimas tarp 11 likusių valstybių.

Malaizijos premjeras Najibas Razakas, kurio šalis yra viena iš TPP likusių valstybių, apgailestavo dėl pasikeitusio tono.

„Matau antiglobalizmo pakilimą, matau labiau vidun žiūrinčių (šalių) pakilimą... per šį APEC (viršūnių susitikimą) mums reikės gerokai perkratyti sąžinę“, – sakė jis verslo lyderiams per forumo kuluaruose surengtą susitikimą.

Kasmet vykstantis APEC viršūnių susitikimas yra vienas didžiausių renginių diplomatiniame kalendoriuje; į vieną vietą suvažiuoja gausybė įtakingiausių pasaulio lyderių ir per 2 tūkst. verslo vadovų.

APEC jungia 21 Ramiojo vandenyno pakrantėse įsikūrusių šalių ekonomikas, kurios sukuria apie 60 proc. pasaulinio BVP ir kuriose gyvena beveik 3 mlrd. žmonių. Nuo 1989 metų šios valstybės siekia glaudesnio bendradarbiavimo ir laisvesnės pasaulinės prekybos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų