Vakarai ištisus mėnesius spaudė Kosovą atsisakyti prekybos barjero, kuris nuo 2018 metų pabaigos kenkia užmegztiems ryšiams su buvusia priešininke Serbija.
Visgi „pusinės priemonės“, apie kurias Kosovo ministras pirmininkas Albinas Kurti paskelbė ketvirtadienį, sulaukė tiesmuka nuomone garsėjančio JAV pasiuntinio Kosove ir Serbijoje Richardo Grenello nepritarimo.
„Nepalaikome ministro pirmininko A.Kurti pusinių priemonių“, – tviteryje parašė R.Grenellas.
„Mūsų pozicija yra gana aiški: muitų turi būti visiškai atsisakyta. A.Kurti daro rimtą klaidą“, – tęsė jis.
Pagal A.Kurti planą muitai, tapę paskutiniu priešiškumo tarp Kosovo ir Serbijos šaltiniu, pirmiausia bus panaikinti žaliavoms.
Balandį muitų bus visiškai atsisakyta, tačiau tik tuo atveju, jei Serbija taip pat parodys geros valios ženklų, pareiškė A.Kurti.
Naujai išrinktas premjeras taip pat sulaukė smūgių ir iš sąjungininkų, ir iš opozicijos.
A.Kurti pagrindinė koalicijos sąjungininkė, partija LDK, pagrasino pasitraukti iš vyriausybės, jei muitai nebus „atšaukti besąlygiškai“, vietos žiniasklaidai pareiškė ministro pirmininko pavaduotojas Avdullah Hoti .
„Ar gali vyriausybė, nesulaukianti JAV paramos, sėkmingai valdyti?“ – klausė A.Hoti.
Visgi A.Kurti pavyko užsitikrinti tam tikrą ES palaikymą, kuri palankiai įvertino „pirmąjį žingsnį“ atnaujinant ES vadovaujamas Serbijos ir Kosovo derybas.
Vis dar normalių santykių neužmezgusios Balkanų kaimynės nesutaria dėl muitų nuo tada, kai Kosovas, buvusi Serbijos provincija, pasitraukė iš Serbijos sudėties po 1998–1997 metų karo, kuriam vadovavo etniniai albanų separatistai.
Serbija niekada nepripažino 2008 metais Kosovo paskelbtos nepriklausomybės ir dėjo pastangas, kad Kosovas neįsilietų į pasaulines organizacijas, įskaitant Jungtines Tautas.
Po muitų įvedimo 2018 metų pabaigoje ES vadovaujamos kaimynių derybos sustojo.
Nepaisant to, Jungtinės Valstijos siekia veikti kitomis priemonėmis, o neseniai R.Grenellui pavyko paskatinti abi puses pagerinti susisiekimą.
