Pranešimas, kuriame cituojami aštuoni su planais susipažinę šaltiniai, skelbia, jog toks žingsnis „prekybos nesutarimus tarp Vašingtono ir Pekino neišvengiamai pakreiptų prekybos karo link“.
„Pagal planą, Vašingtonas panaudotų vieną svarbiausių turimų teisinių priemonių, pagal kurią Kinijos investicijos į tokius sektorius kaip naujosios energetikos automobiliai, robotika ar kosmoso technologijos būtų traktuojamos kaip grėsmė ekonominiam ir nacionaliniam saugumui“, – praneša „Bloomberg“.
1977 metų Aktas dėl ekonominių galių nepaprastosios tarptautinės padėties atveju leidžia griežčiau kontroliuoti būsimas investicijas, tačiau atšaukti esamų investicijų įstatymas neleidžia. „Blooomberg“ taip pat rašo, kad šiuo metu nėra aišku, kas nutiktų su sandoriais, kurie yra paskelbti, bet iki šiol neužbaigti.
Be to, pasak agentūros, JAV iždo departamento pareigūnai bando sutarti dėl to, kaip apibrėžti „Kinijos darinius“, kurie būtų paveikti šio įstatymo.
Manoma, kad iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas plano ataskaitą paskelbs birželio 29 dieną.
Anksčiau šį mėnesį prezidento Donaldo Trumpo administracija paskelbė 25 proc. tarifu apmokestinanti 50 mlrd. JAV dolerių vertės importo iš Kinijos.
Vėliau D.Trumpas savo administracijos užsienio prekybos vadovui įsakė identifikuoti naują sąrašą prekių, kurioms būtų pritaikytas 10 proc. muito tarifas. Pagal planą šiuo tarifu būtų apmokestinta net 200 mln. JAV dolerių vertės importo iš Kinijos. Administracija teigia, kad tokio žingsnio imtasi po „nepriimtino“ Kinijos žingsnio pakelti tarifus iš Jungtinių Valstijų importuojamoms prekėms.
Kinija D.Trumpo prekybos politiką pavadino „ekstremaliu spaudimu ir šantažu“. Pekinas taip pat perspėjo, kad šalis imsis „stiprių atsakomųjų veiksmų“, jei JAV prezidentas įgyvendins savo grasinimus.
