Prekybos sekretorius Wilburas Rossas pareiškė, kad tyrimas apims visą urano sektorių, įskaitant kasybą ir sodrinimą, taip pat urano panaudojimą gynyboje ir pramonėje.
„Kariniams tikslams ir elektros energijai reikalingo urano gamyba mūsų šalyje sumažėjo nuo 49 proc. mūsų šalyje suvartojamo kiekio iki 5 proc.“, – pareiškė W.Rossas.
Jis pažadėjo, kad tyrimas bus išsamus, sąžiningas ir skaidrus.
Užbaigus tyrimą, Jungtinėse Valstijose gali būti nustatyti urano importo muitai.
Anksčiau šiais metais Vašingtonas jau įvedė muitus importuojamam plienui ir aliuminiui – taip pat neva nacionalinio saugumo sumetimais.
Dabar nauju pasaulinio prekybos karo frontu gali tapti uranas, rašo agentūra „Bloomberg“.
Prekybos departamento duomenimis, 2017 metais Jungtinės Valstijos įsivežė prisodrinto urano už 1,4 mlrd. JAV dolerių, taip pat urano rūdos už 470 mln. JAV dolerių ir urano junginių bei lydinių už 1,8 mlrd. JAV dolerių.
Energetikos departamentas skelbia, kad maždaug pusę JAV importuojamo urano, kuris naudojamas elektros energijos gamybai, tiekia Kanada ir Kazachstanas.
Daug urano taip pat perkama iš Australijos, Rusijos ir Uzbekistano.
Tyrimą Prekybos departamentas pradėjo dėl skundų, kuriuos sausio mėnesį pateikė dvi JAV kasybos įmonės: „Ur-Energy“ ir „Energy Fuels“. Jos tvirtino, kad urano importas iš Rusijos, Kazachstano ir Uzbekistano įmonių, kurias subsidijuoja jų šalių vyriausybės, kelia grėsmę JAV gamintojų išlikimui.
