Lietuviškų trumpavaisių agurkų kilogramas už 3,79 euro, pomidorai po 4,99 euro ar kalafioras už 3,49 euro šių metų balandį nebuvo tik vienos dienos naujienos. Brangus pirmasis derlius visuomenėje sukėlė diskusiją, į kurią įsitraukė žinomi visuomenėje asmenys, taip pat kainas prižiūrinčios institucijos, pats premjeras. O prekybos centrai, išsigandę boikoto, netgi ketino kreiptis pagalbos į Valstybės saugumo departamentą (VSD).
Kilusi ugninga diskusija dėl daržovių kainų atskleidė liūdną tiesą apie lietuvių pajamas – natūralu, kad kiekvienas centas lietuviui, beveik trečdalį pajamų išleidžiančiam maistui, yra svarbus.
Ekonomistai, žinoma, remdamiesi statistika, bandė įrodyti, kad niekas nebrango. O feisbuko visuomenė suskilo – vieni uoliai rinko įrodymus apie „nežmoniškas“ kainas, tarkime, trešnes po 20 eurų, o kiti iš jų šaipėsi.
Į ginčą dėl kainų įsitraukė garsenybės
Socialiniame tinkle „Facebook“ paplitus brangių daržovių nuotraukoms, į diskusiją įsitraukė ir dainininkas Marijonas Mikutavičius, sulaukęs didžiulio palaikymo: „Aš buvau tarp tų įsitikinusių, kad euras didelės įtakos kainoms nepadarys. Gal tiksliau būtų pasakyti – nemaniau, kad po euro įvedimo kainos kils taip stipriai. Nė kiek ne gėda pripažinti, klydau.“
Ilgu savo įrašu socialinio tinklalapio paskyroje jis kreipėsi ir į įvairias valstybines institucijas: „Jokių diskusijų, išskyrus retus siūlymus mažinti PVM maistui. Aūūūū Ūkio ministerija!!!!! Dar yra prekybos politika??? Aūūūūūūū, Konkurencijos taryba??? Dar gyvi??? Yra kokių naujienų??? Nenorit sakyt? Nenorit iš viso kalbėt?“
Pastarosios, nesureagavusios į anksčiau sukilusių vartotojų skundus, šįsyk sureagavo ir pabandė paaiškinti, kodėl kainos yra tokios didelės. M.Mikutavičiaus skundą išgirdo Konkurencijos taryba, pagrindusi dideles maisto produktų kainas maža rinka: „Deja, mažose rinkose kainos dažnai būna didesnės. Didesnės, nes: šalyje su mažesniu gyventojų skaičiumi – mažiau pirkėjų; šalyje su mažesniu gyventojų skaičiumi – mažiau tiekėjų; šalyje su mažesniu gyventojų skaičiumi – dažniau kyla pagundų kainas reguliuoti.“
Tiesa, patys prekybos tinklai, kurių parduotuvėse gyventojai ir aptiko itin brangių daržovių, dideles kainas grindė šaltu pavasariu ir menku pirmuoju derliumi. Įprasta, kad pirmųjų užaugintų daržovių kainos būna didesnės.
Tačiau komunikacijos krizės prekybininkai patys suvaldyti nepajėgė, sumaištis dėl kainų įtraukė ir premjerą.
„Negalima lyginti, bet palyginkime“
Lietuvoje kilęs brangių kalafiorų skandalas premjerą atsivijo ir į Norvegiją. Tąsyk, aiškindamas tai, kas vyksta Lietuvoje, Oslo lietuviams, jis siejo su „Lidl“ atėjimu.
„Mes su tam tikromis tarnybomis susiskambiname, jos dabar atlieka tyrimą. Dėl to, kad į rinką ateina „Lidl“, prekybos centrai turės konkurentą, bet čia dar negalima daryti jokių išvadų. Čia toks pavyzdys, kuris, galima sakyti, nepuošia pirmiausia mūsų pačių, verslo meilės žmonėms. Žinote, čia priklauso nuo kiekvieno žmogaus asmeninių savybių. Niekada žmogaus nepriversi mylėti kito“, – kalbėjo tuometis premjeras.
Prekybos tinklams jis įgėlė skaudžiai. Prieš vizitą Osle surengęs „skubų“ pasitarimą dėl kainų, A.Butkevičius metė įtarimų šešėlį prekybininkams – aiškino, kad jie galbūt pakėlė prekių antkainius.
„Negalima lyginti praeitų metų pirmo ketvirčio turimų skaičių su 2016 metų pirmu ketvirčiu, bet jeigu mes palyginsime, kaip kaina keitėsi vieno euro apyvartos arba gaunamo vieno euro, tai pirmajame ketvirtyje, jei palyginsime su 2015 metų pirmuoju ketvirčiu, aš galimai darau išvadą, kad antkainis 2016 metų pirmajame ketvirtyje, bet čia negaliu pasakyti, ar maisto produktų, ar daržovių ir vaisių, čia mes kalbame apie visą mažmeninę apyvartą, antkainis yra didesnis“, – po Vyriausybėje surengto „skubaus“ pasitarimo kalbėjo A.Butkevičius.
Nors internautai iš šios citatos ištraukė ir jau tautosaka pavertė dabar jau buvusio premjero frazę „negalima lyginti, bet palyginkime“, daug svarbesnė čia buvo žinia apie galbūt didesnius prekybininkų antkainius. Pastarieji, žinoma, tokius A.Butkevičiaus teiginius atmetė, kalbėjo apie artėjančius rinkimus ir t.t.
Tačiau vien A.Butkevičiaus žodžių neigimu neapsieita.
Po žinios apie boikotą – noras kreiptis į VSD
Ekonomistai, baksnodami į statistinius duomenis, uoliai žmonėms aiškino, kad kainos per metus nesikeitė. Tuo metu pirkėjai, nepatenkinti jų, taip pat prekybininkų ir kai kurių viešos nuomonės formuotojų cinizmu, susibūrė į grupę feisbuke ir pradėjo raginti vienas kitą boikotuoti prekybos tinklus. Nuspręsta boikoto akciją surengti gegužės viduryje ir tris dienas apsieiti be prekybos centrų. Virtualiai tokiai akcijai „pasirašė“ per 100 tūkst. žmonių.
Prekybininkus apėmė nerimas. „Dar to nepadarėme, bet iš tikrųjų atsakingai dėliojame visus savo pastebėjimus, nes įtariame, kad ta taikia akcija ir noru išreikšti savo nuomonę pridengtas tam tikrų Lietuvos šaliai nepalankių jėgų bandymas kurstyti žmones. Tą matome ir įmonės viduje, kad tai bandoma daryti per mūsų darbuotojus, kurių turime nemažai, tą matome socialiniuose tinkluose. Konsultavomės su Krašto apsaugos ministerija ir bandome suformuluoti oficialių kreipimąsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD)“, – BNS sakė tuometė bendrovės „Maxima“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė.
Tiesa, neilgai trukus „Maxima LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris atsiprašė savo klientų už tokį pareiškimą – patikino, kad tai buvo tik apmaudi klaida.
Bandymas pagrasinti VSD nuskambėjo kaip pats didžiausias aukštomis kainomis nepatenkintų žmonių „trolinimas“, tačiau patyčių būta kur kas daugiau – kelias savaites internetas tiesiog kunkuliavo nuo įvairių memų su kalafiorais, auksiniais pomidorais ir pan.
Pavyzdžiui, kalafiorą, tada kainavusį 3,49 euro, internautai siūlė užsiauginti patys.
„Facebook“ sukurtas renginys „Neikim į tualetą 3 dienas“ kaip atsakas renginiui „Neikim į parduotuves tris dienas“. Pokšto autoriai rašo: „Ar matėt tualetinio popieriaus kainas? AR MATĖT? Šikpopierio oligarchai mums mauna paskutines kelnes! Neikim į tualetą 3 dienas, parodykim jiems tautos vienybę. <...>.“
