Nors kol kas nėra ženklų, kad „Brexito“ ministrui Davidui Frostui ir Prancūzijos Europos reikalų ministrui Clement'ui Beaune'ui derybose būtų pavykę pasiekti proveržį, noras tęsti dialogą rodo, kad abi šalys yra vėl suinteresuotos derybomis.
„Jie aptarė virtinę sunkumų, kylančių iš JK ir ES susitarimų taikymo. Abi pusės išdėstė savo pozicijas ir susirūpinimą“, – sakė JK vyriausybės atstovas ir pridūrė, kad ministrai „tikisi vėl pasikalbėti kitos savaitės pradžioje“.
Dabar D.Frostas vyks į Briuselį penktadienį numatytų derybų su Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoju Marošu Šefčovičiumi, pridūrė atstovas.
Prancūzija kol kas šių derybų nekomentavo. C.Beaune'as yra artimas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkas, tvirtinantis, jog Prancūzija neturėtų mokėti už, anot jo, klaidingą Britanijos sprendimą palikti Bendriją.
„Mes visada tikimės pažangos, bet matysime, ką pasieksime“, – ITV naujienoms sakė D. Frostas prieš išvažiuodamas traukiniu į Paryžių.
Svarstomos visos galimybės
JK ir Prancūzijos ginčas dėl žvejybos teisių po „Brexito“ dar labiau padidino įtampą ir šiaip sudėtinguose dvišaliuose santykiuose po Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, kuris gali peraugti į tikrą prekybos karą.
Nors JK premjeras Borisas Johnsonas antradienį aiškiai leido suprasti, kad Londono pozicija šiuo klausimu nesikeičia, tačiau atsirado ženklų, kad abi šalys yra linkusios krizę spręsti diplomatinėmis priemonėmis ir stengtis, kad padėtis nepablogėtų.
Prancūzijos vyriausybės atstovas Gabrielis Attalis trečiadienį pabrėžė, kad „svarstomos visos galimybės“, kai E.Macronas atidėjo prekybos sankcijų taikymą, kad suteiktų galimybę problemą spręsti derybininkams.
Prancūzija grasina uždrausti britų laivams iškrauti jūrų produktus Prancūzijos uostuose, taip pat imtis tikrinti visus britų įvežamus produktus.
Pareigūnai taip pat numatė galimybę sumažinti elektros energijos tiekimą britų Karūnos valdoms – Džersio ir Gernsio Normandijos saloms, kurios nėra JK dalis, tačiau kliaujasi Britanija gynybos klausimais.
„Džiaugiamės, kad pirmadienį Prancūzijos vyriausybė atsiėmė savo grasinimus, tai atvėrė erdvės šioms diskusijoms“, – sakė D.Frostas.
Pagal pernai JK ir ES pasiektą susitarimą po „Brexito“ ES žvejai, norintys žvejoti JK vandenyse, turi įrodyti, kad ten žvejojo ankstesniais metais.
Tačiau Paryžius sako, kad dešimtys Prancūzijos laivų negavo leidimo žvejoti turtinguose JK vandenyse.
Lyginant su dvišalės JK ir Prancūzijos prekybos apimtimis, žvejybos, dėl kurios verda šie ginčai, bendras indėlis į ekonomiką – labai nedidelis.
Tačiau apžvalgininkai sako, kad E.Macronas norėtų užimti griežtą poziciją prieš B.Johnsoną, siekdamas perrinkimo 2022 metų rinkimuose, o britų premjeras taip pat neketina nuolaidžiauti po „Brexito“.
Artėjant deryboms D.Frostas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, jog Londono turimais oficialiais duomenimis, žvejybos licencijos buvo suteiktos beveik visiems jų prašiusiems Prancūzijos laivams, nors Prancūzijos pareigūnai tvirtina priešingai.
