Finansų ministras Rishi Sunakas pirmadienį ketina pristatyti 500 mln. svarų (580 mln. eurų) darbuotojų perkvalifikavimo paketą, skirtą vyresnio amžiaus iš prastovų grįžtantiems darbuotojams bei jaunesniems britams, pranešė valdančioji konservatorių partija.
Ministro pirmininko Boriso Johnsono vyriausybė išleido beveik 70 mlrd. svarų sterlingų padengti didžiąją dalį darbo užmokesčio namuose priverstiems likti darbuotojams, tokiu būdu padėdama išlaikyti santykinai žemą oficialų nedarbo lygį.
Visgi R.Sunakas ketvirtadienį užbaigė šią schemą, o savaitinių išmokų mažiausiai uždirbantiems darbuotojams programa taip pat eina į pabaigą.
Pasak ministro, atėjo laikas pereiti prie ilgesnės trukmės paramos, nors minėtų programų nutraukimui prieštarauja opozicinės partijos ir kiti kritikai, teigiantys, kad tokie pokyčiai įstums daugelį žmonių į skurdą.
„Jau pačioje šios krizės pradžioje sakiau, kad nei aš, nei atvirai kalbant, nė vienas finansų ministras nepajėgtų išsaugoti absoliučiai visų darbo vietų“, – transliuotojui „Sky News“ kalbėjo R.Sunakas.
„Pas mus, Jungtinėje Karalystėje, nedarbo lygis yra mažesnis nei Amerikoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, be kita ko, yra ir rekordinis skaičius laisvų darbo vietų“, – pridūrė jis.
Pasak jo, pirmasis plano etapas per schemą, skirtą mokėti atlyginimus laikinai pandemijos metu atleistiems darbuotojams, apsaugojo 11 mln. darbo vietų, o Didžioji Britanija šiuo metu „išgyvena vieną stipriausių ir greičiausių atsigavimų tarp visų didžiųjų pasaulio ekonomikų“.
„Visgi darbas dar nebaigtas ir aš noriu įsitikinti, kad mūsų ekonomika yra pasirengusi ateičiai, o tai reiškia, kad privalu suteikti paramą ir įgūdžių, kurių žmonėms reikia norint pradėti dirbti ir toliau gyventi“, – teigė jis kalbėdamas metinėje konservatorių konferencijoje.
Tačiau susirinkę protestuotojai apkaltino konservatorius, kad jie apleidžia skurdžiai gyvenančius šalies gyventojus.
Praėjusią savaitę paskelbti oficialūs duomenys parodė, kad Didžiosios Britanijos ekonomika antrąjį ketvirtį atsigavo stipriau, nei tikėtasi.
Visgi atskiri rodikliai rodo augimo tempo lėtėjimą, kadangi šalis susiduria su tiekimo grandinių kliūtimis ir pasauliniu infliacijos spaudimu, dėl kurio degalų kainos šoktelėjo aukštyn.
Vairuotojai desperatiškai skuba įsigyti degalų, nes dėl benzinvežių vairuotojų trūkumo šalies degalinėse pradėjo stigti degalų. Vyriausybė net buvo priversta pasitelkti kariuomenę į pagalbą, kad degalines pasiektų daugiau degalų.
Įmonės dėl vairuotojų trūkumo kaltina vyriausybės politiką po „Brexito“, sustabdžiusią darbuotojų iš Rytų Europos srautus, nors patys ministrai kaltę verčia pandemijai.