Nacionalinės statistikos biuro (ONS) pranešime teigiama, kad bendros pardavimų apimtys praėjusį mėnesį sumažėjo 1,4 procento.
Vasarį rodiklis sumenko 0,5 procento.
Nepaisant to, bendri pardavimai viršijo priešpandeminį lygį.
„Kovo mėnesį mažmeninės prekybos apimtys smarkiai sumažėjo, o didėjančios pragyvenimo išlaidos augino vartotojų išlaidas“, – teigė ONS ekonominės statistikos vadovas Darrenas Morganas.
„Pardavimai internetu ypač nukentėjo dėl sumenkusių diskrecinių išlaidų“, – pridūrė jis.
Pasak D.Morgano, „itin sumenko“ automobilių degalų pardavimai, nes dalis žmonių atsisakė neesminių kelionių dėl išaugusių kainų degalinėse.
Maisto pardavimai taip pat smuko penktą mėnesį iš eilės.
Didžiojoje Britanijoje metų infliacijos lygis yra aukščiausias per tris dešimtmečius, o prieaugį daugiausia skatina išaugusios išaugusios energijos kainos.
Kainų augimas stebimas visame pasaulyje. Jį lemia tokie veiksniai kaip ekonomikos atsigavimas po COVID-19 ir karas Ukrainoje.
JK vyriausybei padidinus mokesčius JK darbuotojams ir įmonėms, šį mėnesį britų namų ūkiai susidūrė su dar vienu staigiu pragyvenimo išlaidų sumažėjimu.
Staigus kainų kilimas verčia centrinius bankus didinti palūkanų normas, o tai savo ruožtu stabdo atsigavimą po pandemijos.
Anglijos bankas kovą pakėlė trečią kartą iš eilės padidino bazinę palūkanų normą – iki 0,75 procento.
Bankas siekia kovoti su didele infliacija, bet išvengti recesijos, ketvirtadienį teigė jo valdytojas Andrew Bailey (Endriu Beilis).
„Išgyvename precedento neturinčių didelių sukrėtimų laikotarpį“, – pažymėjo A.Bailey.
„Einame labai griežta linija tarp infliacijos ir rizikos, kad galime sukelti recesiją, o smūgis realioms pajamoms sulėtins augimą“, – pridūrė jis.
JK infliacija kovo mėnesį šoktelėjo iki 7 proc., gerokai viršydama oficialų centrinio banko nustatytą tikslinį lygį – 2 procentus. Tai reiškia, kad birtų darbo užmokesčio perkamoji galia mažėja.
