Viešojo sektoriaus grynasis skolinimasis pirmąjį vasaros mėnesį sumažėjo iki 22,8 mlrd. svarų (26,4 mlrd. eurų), pranešė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).
Palyginti su 2020 metų birželio mėnesiu, kai JK galiojo griežtas karantinas, grynasis skolinimasis sumažėjo 5,5 mlrd. svarų, tačiau skolinimosi rodiklis šiuo metų mėnesiu vis vien buvo antras pagal dydį istorijoje.
Nemaža dalis lėšų, kurias vyriausybė pasiskolino nuo pandemijos pradžios, atiteko prastovų programai, pagal kurią buvo mokama dalis milijonų privačiojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio.
„Didžiuojuosi precedento neturinčiomis paramos priemonėmis, kurių mes ėmėmės siekdami apsaugoti darbo vietas ir padėti tūkstančiams įmonių išgyventi pandemiją. Taip pat didžiuojuosi, kad mes ir toliau palaikome tuos, kuriems to reikia“, – po skolinimosi duomenų paskelbimo pareiškė iždo kancleris Rishi Sunakas.
„Tačiau taip pat yra teisinga, jog mes užtikriname, kad skola tebebūtų valdoma.“
Tuo tarpu Fiskalinių studijų institutas – įtakinga JK ekspertų grupė – trečiadienį įspėjo, kad, nors vyriausybės skolinimasis 2022 metų kovą pasibaigsiančiais JK finansiniais metais turėtų būti mažesnis negu prognozuota, iždo kancleris R.Sunakas po pandemijos vargu ar galės gerokai padidinti valstybės išlaidas.
„Nuolatinė ekonominė žala, kurią sukėlė pandemija, ir augančios išlaidos skolos palūkanoms reiškia, kad... kancleris turi menką manevringumo maržą, jei jos apskritai turi“, – pažymėjo institutas savo naujausioje ataskaitoje.
Ekonomistai spėja, kad palūkanų normos padidės greičiau negu šiuo metu manoma ir tai visų pirma lems kylanti infliacija.
