Ekonomikos duobės ir reguliavimo kalneliai
Naujausioje „EY Global Board Risk Survey“ apklausoje beveik pusė (45 proc.) dalyvių nurodė, kad geopolitiniai įvykiai kelia potencialiai aukštą grėsmę verslui. Panaši dalis – 43 proc. respondentų – teigė, kad jaučia susirūpinimą dėl galimų reguliavimo pokyčių. Dar 40 proc. rimta rizika įvardijo nepalankias ekonomikos sąlygas.
Priminsiu, kad Lietuvos bankas kovo mėnesį koregavo šalies ekonomikos prognozę – nurodė, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 1,6 proc., vietoj pernai gruodį prognozuoto 1,8 procento. Pasaulio ekonomikos augimas irgi bus vangesnis, o kai kurios didžiosios ekonomikos, įskaitant euro zoną ir Jungtinę Karalystę, atsidūrė ties recesijos riba.
Verslas tebejaučia infliacijos padarinius – išaugusias sąnaudas, sumažėjusias maržas. Aukštos palūkanų normos reiškia didesnę kapitalo kainą, o tai atšaldo verslo plėtros planus ir riboja susijungimų ir įsigijimų perspektyvas. „2023 EY DNA of the CFO“ ataskaitoje pažymima, jog net 90 proc. finansų vadovų planuoja mažinti arba stabdyti išlaidas įvairiose srityse – nuo rinkodaros iki darbuotojų ugdymo programų, nors kai kurios iš šių sričių yra ilgalaikiai verslo prioritetai.
Geopolitinė rizika toliau lemia aktyvius reguliavimo pokyčius. Įgyvendindami naują prekybos ir pramonės politiką, įstatymų kūrėjai vis dažniau atsižvelgia į nacionalinio saugumo interesus. Apskritai, saugumo interesai yra viena ryškiausių temų rinkimuose, kurie šiemet vyksta įvairiose pasaulio šalyse. Tai trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu įneš papildomo reguliavimo ir politikos neapibrėžtumo.
Reguliavimas „vejasi“ technologijų pažangą
Reguliavimo pokyčiai laukia ir technologijų. Į tai svarbu atsižvelgti verslui, kuris aktyviai tyrinėja, kaip galėtų pritaikyti generatyvinį dirbtinį intelektą (GenDI) ir jo panaudojimo galimybes. Agentūra „Bloomberg Intelligence“ prognozuoja, kad iki 2032 m. GenDI rinka išaugs iki 1,3 trilijono JAV dolerių, palyginti su 40 milijardų JAV dolerių prieš dešimtmetį. Visa tai reiškia, kad dirbtinio intelekto (DI) strategijos turės įgalinti organizacijas pelnyti įvairių suinteresuotųjų pusių pasitikėjimą.
DI reiškia išbandymus bendrovės etinei sistemai ir DI sistemų kūrimo ir naudojimo politikai. Organizacijoms būtini mechanizmai, kaip užtikrinti valdymo procesų, susijusių su duomenų rinkimu, valdymu ir saugojimu, nuolatinę peržiūrą ir atitiktį.
Tarptautinėms kompanijoms tenka stebėti pagrindinius reguliavimo ir teisinius pokyčius, susijusius su DI sistemų naudojimu jurisdikcijose, kuriose jos vykdo veiklą. Pavyzdžiui, balandžio mėnesį ES įsigaliojo Dirbtinio intelekto aktas, kuriuo reglamentuojamas DI naudojimas. Dokumente numatyta, kad DI sistemos, priskiriamos „didelės rizikos“, turi būti registruojamos ES duomenų bazėje.
Geriausiai pasinaudoti DI technologijų teikiamomis galimybėmis sugebės tos organizacijos, kurios kryptingai investuos į darbuotojų kompetencijas ir žinioms atvirą kultūrą. DI sistemos efektyviai veiks tik tada, kai turės prieigą prie aukštos kokybės duomenų, bus suderintos su esamomis sistemomis ir jas etiškai naudos apmokyti asmenys.
Talentų paieška įgūdžių stygiaus eroje
Nors technologijos paveržia žiniasklaidos antraštes, tačiau iš verslo prioritetų sąrašo viršūnės jos neišstums talentų temos. „Eurostat“ duomenimis, 75 proc. bendrovių ES sunkiai randa profesionalų, turinčių reikiamų įgūdžių.
O iš pernykščio „EY Workplace Reimagined“ tyrimo verta pridėti, kad įtempta makroekonominė aplinka nesustabdo darbuotojų, norinčių išeiti. Planų keisti darbą per ateinančius 12 mėnesių turi 34 proc. darbuotojų, kurie pirmiausia pažymi, jog siekia geresnių finansinių sąlygų.
Panašu, kad imame gyventi įgūdžių stygiaus eroje, todėl pačius geriausius randa ir suburia darbdaviai, kurie veikia proaktyviai ir įgyvendina šiuolaikišką žmogiškųjų išteklių strategiją. Be abejo, šiandien ji gali būti papildyta ir GenDI pasiūlytais variantais, kaip sukurti efektyvesnį darbuotojų komandos ir automatizacijos sprendimų derinį bei pasiekti didesnę sinergiją.
Tinkamai parengta strategija įmonėms padeda natūraliai prieiti prie atsakymų, kaip pritraukti darbuotojų, juos išlaikyti ir plėtoti įvairovės, lygybės ir įtraukties politiką. Tendencijos Europoje rodo, kad šie klausimai yra ilgalaikis iššūkis bendrovėms, kurios tuo pat metu bando perprasti ir reaguoti į tai, kaip technologinė pažanga keičia mūsų gyvenimo ir darbo pobūdį.
Pirmaujančios įmonės toliau investuoja į strateginį darbo jėgos planavimą ir mokymą, įskaitant darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimo programas. Kita vertus, pastebima, jog dėl ekonomikos sulėtėjimo kai kurie darbdaviai apkarpė įvairovės, lygybės ir įtraukties programų biudžetus. Bet būtent dėl to jie gali patys nepastebėti, kaip po kurio laiko atsidurs nepalankioje padėtyje konkuruodami dėl talentų.
