Pasak J.M.Barroso, ES kovojo, bet jos narės suprato, kad turi kartu įveikti 2008 metų pasaulinę finansų krizę, taip pat po jos sekusią skolų krizę ir ekonomikos smukimo laikotarpį.
„Dabar yra svarbu, kaip mes pasinaudosime tuo, ką pasiekėme“, – J.M.Barroso kalbėjo Europos Parlamente paskutiniame savo metiniame pranešime šią jo pirmininkavimo EK kadenciją.
„Nuo krizės pradžios nuėjome ilgą kelią, faktai mums rodo, kad mūsų pastangos jau ima įtikinti“ suabejojusius mumis, sakė jis, kalbėdamas apie pasiektą pažangą finansinės pagalbos sulaukusiose Graikijoje, Airijoje, Portugalijoje ir Kipre, taip pat Ispanijoje, kurios bankams taip pat prireikė paramos.
„Europos atsigavimas jau matomas regos lauke..., vadinasi, einame teisingu keliu“, – kalbėjo J.M.Barroso.
Tačiau J.M.Barroso perspėjo nepasitenkinti tuo ir pareiškė, kad pagrindinė pažangos kritimo grėsmė yra „politinė“ – skeptikai tik ir laukia, kad galėtų nurodyti klaidas, nors ES yra vienas svarbiausių elementų, sprendžiant kontinento problemas.
Ypač jis paragino Parlamentą dar iki kitų metų rinkimų pritarti 2014-2020 metų ES biudžetui ir Bankų sąjungos sukūrimo planams, kad vienas žlungantis bankas paskui save nenusitemptų visos finansų sistemos.
Bankų sistemos darbo sureguliavimas yra svarbus ekonominiam augimui ir darbo vietų kūrimui, sakė J.Barroso.
Tuo tarpu ES Parlamente centristų frakcijai vadovaujantis buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas replikavo, kad nedidelis ekonominės padėties pagerėjimas nesuteikia pagrindo per daug pasiduoti emocijoms.
„Mes matome tik pirmuosius atsigavimo ženklus, bet tai tiesiog rodo, kad mes pasiekėme recesijos dugną“, – pareiškė G.Verhofstadtas.
Skaičiai „rodo, kad esame naujame krizės etape, o ne kad iš jos išlipome“, sakė jis.
„Mums gresia sąstingio, didžiulio ir ilgalaikio nedarbo laikotarpis“, – kalbėjo buvęs belgų premjeras, nedarbo lygiui euro zonoje pasiekus rekordines 12,1 proc. aukštumas.
Vis tik J.M.Barroso pareiškė, kad norėtų pabrėžti teigiamus raidos aspektus, nes „euroskeptiškumas neteikia vilties“.
