Dėl to savo ruožtu kyla rizika visai pasaulio ekonomikai, įspėjo agentūra.
„Prekybos karas, kuriame nėra laimėtojų, ne tik kenkia pagrindiniams jo dalyviams. Jis taip pat kelia riziką pasaulio ekonomikos stabilumui ir būsimam augimui“, – pažymėjo UNCTAD tarptautinės prekybos ir žaliavų skyriaus vadovė Pamela Coke Hamilton.
JAV ir Kinija nuo prekybos karo pradžios 2018 metais įvedė importo muitus šimtų milijardų JAV dolerių vertės prekėms.
Atlikusi analizę – o buvo tiriamas tik JAV muitų poveikis, – UNCTAD nustatė, jog vien 2019 metų pirmąjį pusmetį papildomais muitais apmokestintų kiniškų produktų importas į Jungtines Valstijas sumažėjo 25 procentais.
„Jungtinių Valstijų muitai Kinijai daro ekonominę žalą abiem šalims“, – įspėjama ataskaitoje.
Daugiausia moka JAV vartotojai
UNCTAD ekonomistas Alessandro Nicita reporteriams Ženevoje pareiškė, jog pradiniame konflikto etape „didžioji dalis išlaidų, susijusių su muitais, buvo užkrauta JAV vartotojams arba bendrovėms“.
Tačiau, anot jo, vis daugėja Kinijos eksportuotojų, kurie mažina papildomais muitais apmokestintų prekių kainas, nes nori išsaugoti užimamą JAV rinkos dalį.
Nors JAV prekėms Kinijos nustatytų importo muitų poveikis ataskaitoje nebuvo nagrinėtas, joje pabrėžiama, jog „kokybiniai rezultatai greičiausiai bus tokie pat: didesnės kainos kinų vartotojams ir JAV eksportuotojų nuostoliai“.
Tačiau pralaimi visgi ne visi.
Ataskaitoje, kuri pagrįsta neseniai paskelbtos prekybos statistikos analize, nustatyta, kad JAV rinka pirmąjį pusmetį neteko 35 mlrd. JAV dolerių vertės Kinijos eksporto, tačiau didesnę dalį šios sumos – maždaug 21 mlrd. JAV dolerių – kompensavo didesnis eksportas iš kitų šalių, kaip antai Taivano, Meksikos ir Europos Sąjungos (ES).
Vien Taivanas pirmąjį pusmetį į JAV papildomai eksportavo prekių už 4,2 mlrd. JAV dolerių.
Meksika į Jungtines Valstijas papildomai eksportavo 3,5 mlrd. JAV dolerių vertės prekių, o ES – maždaug 2,7 mlrd. JAV dolerių vertės prekių.
O Vietnamo eksportas į Jungtines Valstijas pašoko 2,6 mlrd. JAV dolerių.
JAV ir Kinijos prekybos karas greičiausiai duoda naudos ir kitoms šalims. Pavyzdžiui, Brazilija gerokai padidino sojų eksportą į Kiniją, pažymėjo A. Nicita.
Vis tik jis įspėjo, jog tai, kad „šalys didina eksportą, nebūtinai reiškia, kad jos gaus grynosios naudos“, nes „pasaulio ekonomika galbūt susitrauks kur kas labiau, ypač tuo atveju, jeigu šis prekybos ginčas dar paaštrės“.
