Idėja, jog Kinija, kuri yra didžiausia Jungtinių Valstijų užsienio kreditorė, pradės masiškai pardavinėti JAV vyriausybės vertybinius popierius, paprastai būdavo vadinama nerealia, bent jau dėl to, jog gyvybingų alternatyvų Kinijos valiutos atsargų investavimui nėra itin daug, o tos atsargos sudaro 3,1 trln. JAV dolerių.
Tačiau pirmadienį Kinijos valiutos kursas smuko iki 7 juanių už JAV dolerį ribos, kuri laikoma psichologiškai svarbia ir reikšminga Kinijos vyriausybei, ir tai rodo, jog tokios galimybės negalima visiškai atmesti, mano Jeilio universiteto vyresnysis dėstytojas Stephenas Roachas.
Jo teigimu, Kinija „turi didelį priemonių arsenalą“ ir šalis žvelgia toliau į ateitį negu JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Dauguma žmonių negalvojo, kad jie panaudos valiutą kaip ginklą, bet jie tai padarė ir padarė labai aiškiai, – pareiškė S. Roachas, buvęs „Morgan Stanley Asia“ valdybos pirmininkas. – Taigi teoriškai jie gali svarstyti ir kitas galimybes, įskaitant galimybę, susijusią su JAV vyriausybės obligacijomis.“
Kinija jau mažina savo investicijas į JAV vyriausybes obligacijas ir tų investicijų suma šiuo metu yra pasiekusi žemiausią per maždaug dvejus metus lygį. Tačiau juanio kurso pirmadienio pokyčiai pakurstė kalbas apie tai, jog šis procesas gali būti paspartintas.
Turto valdymo bendrovės „Nordea Asset Management“ vyresnysis makrostrategas Sebastienas Galy sako, jog šį tą apie Pekino ketinimus bus galima suprasti per šią savaitę įvyksiančius JAV skolos vertybinių popierių aukcionus.
„Kai Kinija nepasireikš, kai per aukcioną bus teikiami tiesioginiai pasiūlymai, JAV iždo departamentas tai pamatys, – pareiškė jis. – O kalbant apie jų netiesioginius pasiūlymus, per bankus, jeigu Kinija nepasireikš, jie [Iždo departamentas] tučtuojau apie tai sužinos.“
