Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

Juaniui paremti Kinija jau išleido pusę trilijono dolerių

Kinijos centrinis bankas jau „sudegino“ beveik pusę trilijono dolerių vertės užsienio rezervo nuo rugpjūčio nacionalinei valiutai – juaniui – paremti. Tokia politika yra kritikuojama, mat Kinijos centrinis bankas nesilaiko savo pažado leisti valiutos kursą nustatyti rinkai, rašo „The Financial Times“.
JAV doleris ir Kinijos juaniai
JAV doleris ir Kinijos juaniai / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Centriniam bankui artimi šaltiniai tikina, kad Kinijos įsikišimas, nors ir brangus, buvo būtinas ekonomikos stabilumui palaikyti, o taip pat sustabdyti valiutos pigimą, kurio pasekmės galėtų būti rimtos.

Nuo praėjusių metų rugpjūčio Kinijos centrinis bankas išleido 473 mlrd. dolerių užsienio valiutos rezervų juanio palaikymui.

„Svarbiausia yra pasitikėjimas tiek Kinija, tiek pasauliu. Intervencijos kaina buvo didelė, tačiau politikos negalime įvertinti vien tik skaičiais. Kai pasitikėjimas yra prarandamas, jį susigrąžinti sunku. Tuomet gali nutikti daug blogų dalykų“, – sakė vienas centrinio banko pareigūnas.

Analitikų teigimu, centrinio banko pareigūnai žinojo, kad nauja politika sudarys šiokį tokį valiutos nuvertėjimo spaudimą, tačiau jie esą deramai neįvertino rinkų reakcijų.

Manyta, kad sprendimas remti valiutą lems 5 proc. jos nuosmukį, tačiau jau pirmosiomis dienomis po sprendimo kilo 10–20 proc. juanio nuvertėjimo grėsmė. Tokia nekontroliuojama devalvacija galėjo pakenkti finansų sistemai, paskatindama investuotojus masiškai atsisakyti juanio.

Rugpjūtį priimtas sprendimas veikiausiai buvo susijęs su tuomet Tarptautinio valiutos fondo svarstytu klausimu dėl juanio įtraukimo į oficialų rezervinių valiutų krepšelį. Tuo metu šalies akcijų rinkose vyko dramatiški pokyčiai.

Kinijos centrinis bankas juto didžiulį spaudimą, mat tvarkytis su silpna valiuta teko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai buvo pranešta, kad valdžia į rinką kišis mažiau. Dėl to investuotojai sutriko.

Kai kurie analitikai aiškina, kad juanio ir dolerio kurso dirbtinai palaikyti nereikia: „Kai kurie ekonomistai bijo bet kokių pokyčių. Jie bijo, kad, jeigu kursas kris dviem procentais, tai tada kris ir 10 proc. Jeigu kris 10 proc., tai nukris ir visu šimtu.“

Analitiko teigimu, turint omenyje Kinijos užsienio prekybos perteklių ir žemą užsienio skolą, Kinijos valiuta dolerio atžvilgiu turėtų išlikti stabili.

Kritikų teigimu, Kinijos centrinio banko intervencija į valiutos rinką yra nieko verta ir tik nustumė tolyn juanio silpnumą. Spaudimas juaniui, ekonomistų manymu, ir toliau išliks, ypač tuomet, kai paaiškės JAV centrinio banko sprendimas dėl bazinių palūkanų.

Kinijos rezervai smuko iki 3,19 trln. Dolerių praėjusį mėnesį, o pikas buvo pasiektas 2014 metų birželį (3,99 trln. dolerių). Net ir išleidus beveik pusę trilijono dolerių, nuo praėjusio rugpjūčio juanis pigo 5,3 proc.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trijų s galia – ne tik naujam „aš“, bet ir sveikoms akims!
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas