„Galima pasakyti, kad socialinė draudimo sistema veiks geriau, jeigu tie, kam priklauso mokėti įmokas, jas mokės. Išmokas gaus tie, kam jas priklauso gauti. Visi žinos, ko tikėtis iš sistemos ir sistema bus pritaikyta prie situacijos“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė J.Varanauskienė.
Anot jos, „Sodra“ galėtų pradėti nuo klientų aptarnavimo bei išmokų mokėjimo žmonėms efektyvinimo.
„Yra dalykų, kurie nepriklauso nuo „Sodros“ – įstatymų patvarkymai, bet yra dalykai, kurie nuo „Sodros“ priklauso. Kiek matau, pastangų dirbti efektyviau yra. Tie efektyvinimo būdai negali būti stebuklingi. Čia erdvės pokyčiams yra. Klientų aptarnavimas ir išmokų mokėjimas galėtų būti efektyvesnis“, - kalbėjo J.Varanauskienė.
„Sodros“ užsakymu praėjusių metų gegužę atlikta gyventojų apklausa, kurią atliko tyrimų bendrovė „Sprinter tyrimai“, parodė, jog 51 proc. gyventojų nurodo per didelę „Sodros“ biurokratiją kaip pagrindinį institucijos trūkumą, o 47 proc. sakė, jog pagrindinis trūkumas yra deficitinis biudžetas.
69 proc. gyventojų apklausoje teigė, kad vis tiek dalyvautų „Sodros“ sistemoje, jei ji būtų neprivaloma.
„Sodros“ biudžetas pernai buvo perteklinis - jo pajamos viršijo išlaidas 2,5 mln. eurų, nors planuota, kad jis bus deficitinis, o deficitas sieks 134,9 mln. eurų. 2015 metais biudžeto deficitas siekė 169,5 mln. eurų.
Fondo biudžeto pajamos pernai padidėjo 10,9 proc. iki 3,5 mlrd. eurų, išmokos - 5,2 proc. iki 3,5 mlrd. eurų, pranešė „Sodra“.
Pensijų išmokos 2016 metais siekė 2,5 mlrd. eurų (4,3 proc. daugiau nei 2015 metais), kompensacijos pensininkams - 99,8 mln. eurų, taip pat 485,9 mln. eurų – ligos ir motinystės išmokos (13,1 proc. daugiau), nedarbo draudimo – 105,7 mln. eurų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų – 17,5 mln. eurų, pervedimai į pensijų fondus – 156,1 mln. eurų.
