Mokyklinio amžiaus vaikai suvartoja tris kartus daugiau cukraus, nei rekomenduojama. Daugiausia cukraus gaunama iš gaiviųjų gėrimų. Kova su viršsvorio sukeltomis komplikacijomis Jungtinės Karalystės biudžetui kasmet kainuoja apie 16 mlrd. svarų.
Nors vyriausybė nepaskelbė tikslaus mokesčio dydžio, manoma, kad jis gali siekti apie 20 proc. Gaiviųjų gėrimų gamintojai ir pardavėjai teigia, kad, užuot baudusi juos, vyriausybė turėtų skatinti šalies gyventojus riboti besaikį cukraus vartojimą. Ekspertai teigia, kad panašūs mokesčiai sumažino gaiviųjų gėrimų pardavimus Prancūzijoje, Danijoje bei Vengrijoje.
„Brexit“ pasekmės: kainos kyla, svaras nuvertėja
Didžiojoje Britanijoje skelbiami oficialūs statistikos duomenys, kurie parodys, kaip šalies ekonomika atsilaikė po gyventojų sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES).
Proeuropietiškai nusiteikę ekspertai žadėjo ekonominę krizę, šaliai nusprendus išstoti iš ES, tačiau statistika nepasmerkė Britanijos ekonomikos. Šalyje kyla infliacija, o su ja – kuro, alkoholio ir prabangos prekių kainos. Teigiama, kad kainos dėl silpno svaro kurso kils ir toliau.
Referendumo rezultatai taip pat neigiamai paveikė nekilnojamojo turto sektorių. Statybos kompanijos taip pat pristabdė naujų būstų projektus. Tiek naujų namų statyba, tiek infrastruktūrų plėtra sumažėjo. Tai, anot ekspertų, – ankstyvas rodiklis apie šalį galinčią ištikti ekonominę stagnaciją.
Kita vertus – teigiamos naujienos darbo rinkoje. Už narystę ES agitavę politikai tvirtino, kad sprendimas pasitraukti iš Bendrijos padidins bedarbių skaičių, tačiau šią savaitę paskelbti duomenys rodo, kad bedarbystė sumažėjo ir Britanijos dirbančiųjų skaičius pralenkė prieškrizinį lygį. Šalyje taip pat kilo atlyginimai, tačiau ekspertai įspėjo, kad dirbantieji labai nepraturtės, nes svaro kurso nuosmukis ir infliacija gerokai nuvertino gyventojų pinigines.
Gerinti sveikatos sistemos nebežada
Didžiosios Britanijos iždo kancleris Philipas Hammondas pažadėjo padengti iš ES atkeliaujančias subsidijas, kai šalis pasitrauks iš Bendrijos. Britų žemės ūkis, mokslininkai bei nepasiturintys šalies regionai šiuo metu iš ES gauna beveik 7 mlrd. eurų kasmet. Didžioji Britanija į Bendrijos biudžetą sumoka daugiau, nei gauna iš jo, todėl vyriausybė turėtų surasti pinigų išmokoms.
Tačiau iždo kanclerio pažadas galioja iki 2020 m. Jei derybos su ES vyks pagal planą, šalis iš Bendrijos pasitrauks 2019 m. Tai reikštų, kad vyriausybė paramą teiks vos vienerius metus, per kuriuos ūkininkai turės apsispręsti dėl tolimesnio veiklos plano. Mokslininkai, kurie pasitvirtins ilgametę ES paramą, gaus išmokas visam projekto laikui.
Agitacijos dėl šalies narystės ES metu buvo žadama įmokas į Bendrijos biudžetą nukreipti į vietinės sveikatos apsaugos sistemos gerinimą, tačiau iždo kancleris apie šį planą neužsiminė. Tikimasi, kad P. Hammondas plačiau paaiškins vyriausybės ekonominę strategiją rudenį, kai bus paskelbtas peržiūrėtas biudžeto projektas.
Traukiniais važiuos brangiau
Anglijoje, Velse bei Škotijoje kitais metais vėl kils traukinių bilietų kainos. Ši žinia Didžiojoje Britanijoje sukėlė pasipiktinimų bangą dėl nepatikimo traukinių kompanijų darbo. Šalies geležinkelius valdo privačios kompanijos, kurios nesusitvarko su dideliais keleivių srautais, nepatenkintų darbuotojų streikais bei geležinkelių tinklo atnaujinimo darbais.
Traukinių darbuotojus atstovaujančios profsąjungos prašo vyriausybės nacionalizuoti geležinkelius. Šiam žingsniui pritaria ir opozicijoje esančių leiboristų lyderis Jeremy Corbynas. Profsąjungos šiuo metu kovoja su darbdaviais dėl planų modernizuoti traukinius ir jų valdymo taisykles. Tai reikštų, kad didelė dalis darbuotojų prarastų darbą.
Modernizavimo darbai taip pat kelia galvos skausmą keleiviams, kurie kasdien susiduria su vėluojančiais ar atšauktais traukiniais. Todėl šią savaitę paskelbtas infliaciją atitinkantis kainų kilimas šalies gyventojams pasirodė nepateisinamas. Nacionalinio profsąjungų centro atliktas tyrimas taip pat parodė, kad per pastaruosius šešerius metus traukinių bilietų kainos padidėjo ketvirtadaliu. Šis procentas dvigubai lenkia per tą patį laikotarpį apskaičiuotą atlyginimų kilimo procentą.
Sprendžia šalies energetikos ateitį
Didžiojoje Britanijoje sprendžiama šalies energetikos ateitis. Kol naujoji šalies premjerė konservatorė Theresa May svarsto, ar patvirtinti atominės elektrinės statybą, jos vyriausybė išdavė leidimą didžiausiam pasaulyje jūros vėjo jėgainių parko planui.
6 mlrd. svarų kainuosiantis 300 turbinų parkas galės aprūpinti elektra daugiau nei 1,5 mln. šeimų. Tikimasi, kad prie šalies rytinės pakrantės vėjo jėgainės bus pastatytos per ateinančius 10 metų. Šiuo metu Didžioji Britanija pagamina 18 proc. elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tokių, kaip saulė, vanduo ar vėjas.
Nors šalies vyriausybė tikisi šį procentą padvigubinti, neseniai atsistatydinęs premjeras Davidas Cameronas yra patvirtinęs naujos atominės jėgainės statybą Somerseto grafystėje. Projektas, kurį dalinai finansuoja Kinijos energetikos gigantas CGN, kritikuojamas dėl saugumo spragų bei vis augančios projekto kainos.
Naujoji premjerė T. May, būdama D. Camerono vidaus reikalų sekretore, išreiškė nepritarimą kinų dalyvavimui, statant strateginius objektus, ir susirūpinimą dėl šalies saugumo. Tačiau T. May gali atšaukti atominės statybą, vedama ekonominių paskatų, – naujos jėgainės elektra kainuos tris kartus daugiau nei dabartinė rinkos kaina.
