Ar dėl geros nuolaidos keltumėtės naktį?
Jei ypatingas pasiūlymas elektroninėje parduotuvėje galiotų tik vidury nakties ar itin anksti ryte, dėl jo specialiai keltųsi vos 5 proc. lietuvių, entuziastingiausiai buvo nusiteikę 35–44 m. žmonės. Jei nuolaida būtų itin didelė, tokią galimybę svarstytų jau trečdalis. Lietuviai čia taip pat buvo didžiausi skeptikai ir miego į jokias nuolaidas nekeistų daugiau kaip 40 proc. tautiečių, panašios tendencijos ir Latvijoje.
Kiti europiečiai miegą į gerą nuolaidą linkę keisti dažniau: taip sakė trečdalis ispanų, italų, bulgarų, rumunų. Rekordininkai čia yra stipriai amerikiečių nuolaidų penktadienio tradiciją perėmę brazilai, kur dėl geros nuolaidos internete vidury nakties keltųsi beveik 60 proc. žmonių, dar trečdalis taip darytų, jei nuolaida būtų itin didelė, o savo miego į jokias nuolaidas nekeistų vos 7 proc. apklaustųjų.
Juodojo penktadienio pasiūlymais planuojantys pasinaudoti lietuviai šiemet nusiteikę išleisti nedaug: 12 proc. – iki 50 eurų, dar 10 proc. – iki 100 eurų, 6 proc. – iki 200 eurų, dar po kelis procentus – iki 500 arba 1000 eurų. Daugiau moterų apsipirkinės mažesnėmis sumomis, o tarp nusiteikusių išleisti ženklesnes sumas yra daugiau vyrų.
Perkame tik tai, ko tikrai reikia
Lietuviai apsipirkinėja labai praktiškai ir Juodojo penktadienio nuolaidomis naudojasi tiesiog kaip galimybe pigiau įsigyti tai, ko reikia. Vos 14 proc. tautiečių nuolaidų proga save palepina pirkiniais, kurie nėra itin būtini, bet suteikia džiaugsmo. Kitose tyrimo šalyse tokių buvo gerokai daugiau. Tiesa, už lietuvius dar praktiškesni buvo portugalai, vengrai, rumunai ir latviai. Labiausiai save pirkiniais palepinti buvo linkę 18–24 m. jaunuoliai.
Beveik kas penktas prancūzas, italas, ispanas, lenkas ir australas Juodojo penktadienio nuolaidomis naudojasi kaip galimybe pigiau ir iš anksto įsigyti dovanas Kalėdoms, daugiausia tai – 35–44 m. moterys. Įdomu tai, kad Australijoje ar Brazilijoje gana populiaru per išpardavimus įsigytus daiktus vėliau perparduoti brangiau.
Ar didelės nuolaidos neskatina prisipirkti per daug, kad vėliau tektų dalį prekių grąžinti? Dauguma lietuvių, kaip, beje, ir kitų tautų atstovai, perka strategiškai, todėl grąžinti prekių atgal neprireikia. Dešimtadalis brazilų prisiperka per daug, todėl vėliau dalį grąžina, panašiai linkę elgtis ir australai, singapūriečiai, prancūzai. Vis dėlto dauguma pirkinius grąžina retai dėl ilgų terminų, be to, siuntinių vežiojimas pirmyn atgal kenkia aplinkai. Ekologinis aspektas aktualiausias buvo 18–24 m. jaunuoliams.
Po gerais pasiūlymais gali slėptis ir sukčiai
Išpardavimų pasiūlymais bando prisidengti ir finansiniai sukčiai, todėl besinaudojantiems specialiais pasiūlymais internete reikėtų išlikti budriems. Šiemet itin aktyvūs sukčiai, bandantys parduoti bilietus į neegzistuojančius koncertus, sporto varžybas ar kitus renginius: pagal globalius „Revolut“ duomenis, šiemet gegužę-rugsėjį tokių bandymų apgauti buvo 220 proc. daugiau nei tuo pat laikotarpiu pernai.
Norintiems neužkibti ant sukčių apgaulės, pamačius didelę nuolaidą rekomenduojama pasitikrinti, ar elektroninė parduotuvė patikima ir tikra, o jei radote gerą nuolaidą mėgstamo muzikanto koncertui – ar bilietų pardavėjas yra oficialus jų platintojas. Papildomai sunerimti reikėtų, jei atsiskaityti prašoma bankiniu pavedimu, jei dėl įsigijimo itin skubinama. Naudinga turėti omenyje ir paprastą sveiko proto taisyklę: jei pasiūlymas toks geras, kad sunku juo patikėti, gana didelė rizika, kad jis netikras.
Jei pirkdami internetu nerimaujate dėl atsiskaitymo saugumo, naudokitės virtualia vienkartine kortele, kurios duomenys po atsiskaitymo automatiškai sunaikinami ir iškart sugeneruojama nauja kortelė. Norintiems sutaupyti dar daugiau nei siūlomos nuolaidos prekėms ar paslaugoms, verta atidžiau rinktis kortelę, kuria atsiskaitoma, nes kai kuriais atvejais dalį sumokėtų pinigų galima susigrąžinti (angl. cashback).
