„Lietuvoje el.prekyba per pastaruosius dešimt metų patyrė įspūdingą augimą: remiantis naujausiais Eurostat duomenimis, 2023 m. el. komercija sudarė apie 16% visos įmonių apyvartos, o pinigine išraiška el.prekybos apyvarta siekė 24 mlrd. eurų“, – pažymi „Finora Bank“ ekonomistas Vaidotas Šumskis.
El. komercijos sektoriaus tendencijos
Lietuvos įmonės užsakymus vykdo įvairiais kanalais – per savo interneto svetaines, programėles, el.prekybos platformas („Amazon“, „eBay“, „Pigu.lt“) ir elektroninių duomenų mainų (EDI) sistemas, kurias dažniausiai naudoja stambios prekybos įmonės.
„Lietuvos verslai, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, dažniau naudojasi tarptautinėmis platformomis, tokiomis kaip „Amazon“ ar „eBay“, – teigia V.Šumskis ir priduria: „Palyginimui, Estijoje 2023 m. didžiausią el.prekybos dalį (8% nuo visos įmonių apyvartos) sugeneravo EDI sistemos, svetainės ir programėlės sudarė 7,4%, o prekybos platformos – vos 0,2%. Lietuvoje situacija kitokia: didžiausią dalį užsakymų sudarė svetainės ir programėlės (5,9%), beveik tiek pat sugeneravo EDI (5,4%) ir net 4% (6,3 mlrd. eurų) pardavimų verslai generavo iš tarptautinių platformų.“
Itin spartus augimas prekybos platformose buvo matomas iškart po Covid-19 pandemijos.
„2020 m. prekyba tarptautinėse platformose sudarė 1,7%, o 2021 m. – jau 4,4% visos apyvartos. Galima būtų teigti, kad pandemiją Lietuvos verslai išnaudojo itin kūrybiškai ir šiuo metu gali džiaugtis didesniais ir geriau išskaidytais pardavimų srautais”, – komentuoja V.Šumskis.
Kas sudaro el.prekybos klientų segmentą?
Didžioji dalis elektroninių pardavimų vykdoma ne fiziniams asmenims, o įmonėms.
„Estijoje įmonių užsakymai sudaro 79% visų el.prekybos pardavimų, Latvijoje - 71%, o Lietuvoje – 72%. Atitinkamai, namų ūkių dalis Estijoje sudaro 21%, Latvijoje - 29%, Lietuvoje – 28%. Finansiniais terminais tai reiškia, kad Lietuvos ir kitų šalių gyventojai prekėms iš Lietuvos įmonių įsigyti internetu 2023 metais išleido 6,8 mlrd. eurų. Estijoje ir Latvijoje fiziniai asmenys išleido atitinkamai 3,3 ir 2,6 mlrd. eurų“, – pasakoja banko atstovas.
Lietuva stipriausia eksporto žaidėja Baltijos regione
Lietuva išsiskiria didžiausia eksporto dalimi el.prekyboje – net 42% sektoriaus apyvartos generuoja eksportas.
Pasak V.Šumskio, Lietuvos eksporto sėkmės pagrindiniu veiksniu tampa aktyvus dalyvavimas tarptautinėse platformose, tokiose kaip „Amazon“ ir „eBay“.
„Estijoje ir Latvijoje vietiniai pardavimai sudaro atitinkamai 69% ir 68%, o Lietuvoje – 58% visos el.prekybos. Taigi, Lietuva išsiskiria tuo, kad el. komercijos eksportas sudaro 42% sektoriaus apyvartos, palyginti su 31% Estijoje ir 32% Latvijoje. Iš vienos pusės, tai demonstruoja šalies verslų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, iš kitos pusės - Lietuvos verslų siekį rasti naujų rinkų ir neapsiriboti palyginti nedidele paklausa iš vietos vartotojų“ – detalizuoja ekonomistas.
Tokie rodikliai kaip 42% el. komercijos apyvartos, gaunamos iš eksporto, rodo ne tik stiprėjantį Lietuvos verslų tarptautinį potencialą, bet ir gebėjimą konkuruoti su daug didesnėmis ekonomikomis.
Regioniniai skirtumai ir ateities galimybės
Lietuvos smulkieji verslai aktyviai konkuruoja tarptautinėse rinkose, kurdami reikšmingą pridėtinę vertę ekonomikai. Eksporto plėtra yra vienas iš stipriausių šalies ekonomikos augimo veiksnių.
„Pernai metais Lietuvos el. komercijos dalis sudarė 16% visos prekybos. Palyginti su kitomis šalimis, šiek tiek atsilikome nuo ES vidurkio (18%) ir dar labiau – nuo Skandinavijos šalių, kur el.prekyba sudarė 22–29% įmonių apyvartos. Tačiau augančios namų ūkių pajamos, technologinė pažanga ir tarptautinių platformų įgalinimas žada žymiai didesnį šio sektoriaus potencialą ateityje“, – pabrėžia V.Šumskis.
Juodasis penktadienis ir jo populiarumas atskleidžia ir tai, kad el.prekyba tampa neatsiejama nuo kasdienių apsipirkimo įpročių. Lietuva, pirmaujanti Baltijos regione, rodo, kad el.prekyba ne tik skatina pardavimus vietinėje rinkoje, bet ir atveria galimybes pasiekti dideles užsienio rinkas, prisidėdama prie eksporto augimo. Be to, el. komercijos augimas teigiamai veikia susijusias sritis: pašto, pristatymo, transporto bei sandėliavimo paslaugų įmones. Tai taip pat kuria naujas darbo vietas ir skatina darbo našumo ir atlyginimų augimą šiuose sektoriuose.
