Tokios rinkodaros akcijos ne tik dažną pirkėją priverčia išleisti daugiau nei norėtų, tačiau ir daro žalą gamtai.
9 iš 10 asmenų išleidžia daugiau nei suplanuoja
Finansinių technologijų įmonės „ConnectPay“ vyriausioji ekonomistė Dr. Laura Galdikienė sako, kad žmonės yra linkę pasiduoti akcijoms ir ragina atkreipti dėmesį į savo mąstymo ypatumus, dėl kurių galime išleisti daugiau nei norėtume.
Kai kuriems pirkėjams nuolaidos yra puiki galimybė pigiau įsigyti iš anksto suplanuotus pirkinius ir taip pasiruošti artėjančioms šventėms. Tačiau ne visada pavyksta laikytis plano ir išvengti spontaniškų pirkinių. Jungtinėje Karalystėje atlikta apklausa parodė, kad per Juodąjį penktadienį net 9 ir 10 asmenų išleidžia daugiau pinigų nei suplanuoja, o 2 iš 5 įsigyja daiktų, kurių jiems nereikia.
„Žmonių elgseną išpardavimų metu veikia tam tikri mąstymo šališkumai, todėl atsispirti norui pirkti gali būti sunku. Pavyzdžiui, prekybininkai šalia kainos su akcija dažnai nurodo ir kainą iki nuolaidos (pavyzdžiui, 100 eurų), kuri tampa atskaitos tašku, arba inkaru, vertinant kainą su nuolaida (tarkime, 50 eurų). Todėl prekė su nuolaida gali atrodyti kaip ypač geras sandoris, nors, jei nebūtų akcijos, šios prekės už įprastą 50 eurų kainą nepirktumėte. Inkaravimas (angl. anchoring) yra ypač dažnai naudojama pardavimo strategija“, – tvirtina elgsenos ekonomistė L.Galdikienė.
Jei nieko neplanuojate pirkti, apskritai geriausia vengti kelionių į parduotuves ar ieškoti pasiūlymų internete.
Pirkėjus gausiau pirkti per akcijas gali motyvuoti ir ribota prekių pasiūla ar ribota pasiūlymo trukmė. Pasireiškus šiam trūkumo efektui (angl. scarcity effect) vartotojai gali susidurti su baime praleisti gerą pasiūlymą ir dėl to vėliau gailėtis. Tai skatina pirkėjus priimti spontaniškus įsigijimo sprendimus. Pasak L.Galdikienės, tai paaiškina, kodėl per Juodojo penktadienio akcijas dažnai stebimi skambūs užrašai, informuojantys, kad „pasiūlymas galioja tik 24 valandas!” arba įspėjama, kad „liko tik keli vienetai!“.
O jei dar pastebima, kad kiti pirkėjai laukia eilėje įsigyti prekę, ima veikti ir bandos efektas. Tačiau įsigijus nereikalingų pirkinių, vėliau gali tekti gaišti laiką ir leisti pinigus jiems grąžinti, o, jei grąžinimas negalimas, patirti didesnių finansinių nuostolių ir jausti apgailestavimą, ypač jei daikto neplanuojate naudoti.
Kaip išvengti akcijų vilionių?
Tam, kad noras sutaupyti iš tiesų netaptų finansiniu akmeniu po kaklu, vartotojai turėtų atsakingai įvertinti savo finansines galimybes, iš anksto suplanuoti pirkinius ir laikytis numatyto plano. Siekiant nepakliūti į inkaravimo spąstus naudinga iš anksto stebėti daiktų, kuriuos planuojate įsigyti, kainą, patikrinti ją kitose pardavimo vietose, įvertinti, kiek kainuoja kitos panašios prekės. Taip pat stenkitės vertinti tik galutinę prekės kainą, o ne nuolaidos dydį.
Trūkumo efekto prevencijai rinkdamiesi prekes užduokite sau klausimą, ar šis daiktas iš tiesų jums reikalingas, ar jo tik norite. Jei jis patenka į „norimų“ kategoriją, neskubėkite, duokite sau šiek tiek laiko pamąstyti, išeikite iš parduotuvės – tai leis atslūgti emocijoms ir „įjungti“ racionalųjį protą.
„Jei nieko neplanuojate pirkti, apskritai geriausia vengti kelionių į parduotuves ar ieškoti pasiūlymų internete. Skyrę laiko prekių paieškoms, galite jausti pareigą vis vien kažką nusipirkti, jog nesijaustumėte, kad iššvaistėte laiką“, – pataria ekonomistė.
Prekės išmetamos po kelių panaudojimų
2019 metų duomenimis apie 80 proc. per Juodąjį penktadienį įsigytų prekių ir jų plastikinių pakuočių po labai trumpo tarnavimo laiko atsiduria sąvartynuose, yra sudeginamos arba nekokybiškai perdirbamos, tad akivaizdu, kad Juodojo penktadienio akcijos ne tik pratuština kišenes, tačiau ir ženkliai prisideda prie nuolat augančio vartojimo bei aplinkos taršos. Apskaičiuojama, kad vien pristatant Juodojo penktadienio siuntas kasmet išmetama apie 429 tūkst. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tai yra tiek pat, kiek jų išmetama per 435 skrydžius pirmyn ir atgal iš Londono į Niujorką.
Asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė bei Žaliojo penktadienio – tvaresnės Juodojo penktadienio alternatyvos – iniciatorė Rūta Skyrienė šiuo išpardavimų laikotarpiu ragina vartotojus atkreipti dėmesį ne tik į kainą, tačiau ir į paslaugų bei prekių tvarumą.
„Ši diena jau tapo globaliu vartotojiškumo simboliu: kiekviena perteklinė prekė palieka savo ekologinį pėdsaką, kenkiantį mūsų aplinkai“, – tvirtina R.Skyrienė.
Žaliojo penktadienio viena iniciatorių pabrėžia, kad visi turėtume stengtis, kad Juodasis penktadienis pamažu transformuotųsi į Žaliąjį. Tai reikštų, kad vartotojai ir verslai kartu siektų tvarumo tikslų, mažindami perteklinį vartojimą ir skatindami atsakingą elgesį. Pavyzdžiui, Žaliojo penktadienio iniciatyvai sukurtas specialus tinklapis, kuriame vartotojai kviečiami apsipirkti „Nieko parduotuvėje“ ir patirti pirkimo džiaugsmą be jokių išlaidų.
„Džiaugiamės, kad pernai žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ pradėta iniciatyva sudomina vis daugiau įmonių ir verslų, kuriems tvarumas tampa svarbiu prioritetu. Tai rodo, kad vis daugiau organizacijų suvokia savo atsakomybę ir siekia prisidėti prie tvarios ateities kūrimo“, – akcentuoja R.Skyrienė.
Anot „Investors‘ Forum“ vykdomosios direktorės, svarbu informuoti klientus apie tvarias prekes ir paslaugas taip didinant bendrą vartotojų sąmoningumą. Tam verslai turėtų siekti ne tik kuo daugiau parduoti, tačiau į savo pasiūlą pasistengti įtraukti tvarius, aukštus kokybės standartus atitinkančius produktus.
