Teisininkė Evelina Kiznė sako, kad darbdaviai jį vengia taikyti, nes tai brangiausiai jiems kainuoja.
59 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia
- 1. Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, valstybės socialinių fondų biudžetų ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Pasak teisininkės, šiuo straipsniu įtvirtinta galimybė darbdaviams (išskyrus paminėtus) lanksčiau nutraukti darbo sutartį, įtvirtinta platesnė jų diskrecija spręsti dėl darbo santykių pabaigimo.
„Kitaip tariant, darbdaviui atsisveikinti su darbuotoju lengva, kai kompensacija solidi“, – pabrėžė E.Kiznė.
Anot jos, darbo sutartis šiuo pagrindu negali būti nutraukta dėl priežasčių, nurodytų Darbo kodekso 57 str. 1 d., ir diskriminacinių bei „keršto“ motyvų, aptartų Darbo kodekso 59 str. 2 d.
57 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės
- 1. Darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą dėl šių priežasčių:1) darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla;2) darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal šio straipsnio 5 dalyje numatytą rezultatų gerinimo planą;3) darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę;4) darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju;5) teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.
Taip pat pagal šį straipsnį, pasak teisininkės, negalima nutraukti sutarties su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose.
„Priežastis ar kelios priežastys nutraukti darbo sutartį gali būti susijusi su darbuotojo asmeniu, jo elgesiu darbe, kvalifikacija, darbdavio padėtimi ir kt. Jos pasirinkimas konkrečiu atveju yra darbdavio diskrecija, tačiau ji turi būti realiai egzistuojanti (ne tariama ar išgalvota), teisėta, pakankama, kad pagrįstų darbo sutarties nutraukimą“, – teigė E.Kiznė.
Apibendrindama teisininkė pabrėžė, kad darbo sutartis pagal Darbo kodekso 59 straipsnį gali būti nutraukta, kai tam yra darbdavio iniciatyva, o tai reiškia, kad patys darbuotojai negali teikti prašymų atleisti pagal šį straipsnį, egzistuoja teisėta, pakankama priežastis (ar kelios jų), lemianti konkretaus darbdavio poreikį nutraukti darbo sutartį su darbuotoju. Ši priežastis nėra nurodyta Darbo kodekso 57 str. 1 d. ir nepatenka tarp nurodytų Darbo kodekso 59 str. 2 d., atsižvelgiama į Darbo kodekso 61 str. 3 d. ribojimus.
59 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia
- 2. Darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką, priklausymo politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ir asociacijoms, dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi šiame kodekse numatytomis teisėmis, ar kitų diskriminacinių motyvų.
61 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimo apribojimai
- Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (šio kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia (šio kodekso 59 straipsnis).
Pasak E.Kiznės, nutraukiant darbo sutartį Darbo kodekso 59 straipsnio pagrindu, darbuotojui privalo būti išmokama ne mažesnė kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
