Referendumo kaina lygi VAE išlaidoms reklamai
Antradienio pavakarę Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) buvo perduota apie 110 tūkst. iniciatyvinės grupės surinktų parašų, kad rudenį kartu su Seimo rinkimais būtų surengtas privalomasis referendumas dėl naujos atominės elektrinės (AE) statybos. Referendumui surengti reikia 300 tūkst. žmonių paramos.
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Žaliųjų judėjimas, viešoji įstaiga „Žalioji Lietuva“, kai kurių savivaldybių vadovai ir Seimo nariai siūlė rinkėjams pateikti griežtą formuluotę: ar jie pritaria įstatymui, kuris uždraustų Lietuvoje projektuoti, statyti ir eksploatuoti visų tipų branduolines elektrines.
Išvakarėse Seimas jau nusprendė kartu su rinkimais spalio 14 d. rengti patariamąjį referendumą dėl naujos AE statybos.
Linas Vainius: „Apmaudu, kad AE pateikiama kaip vienintelė įmanoma alternatyva, tarsi šios investicijos vienintelės kuria darbo vietas.“
Skaičiuojama, kad Visagino AE projekto vertė dabartinėmis kainomis sieks iki 5 mlrd. eurų (17,26 mlrd. Lt), bet atsižvelgus į prognozuojamas palūkanas, infliaciją ir valiutų kursų svyravimą kaina gali ūgtelėti iki 6,8 mlrd. eurų (23,48 mlrd. Lt).
Referendumai, kuriuos menkas rinkėjų aktyvumas gali sužlugdyti, dar labiau išpūs su VAE susijusias išlaidas. Surengti vieną referendumą gali kainuoti iki 4 mln. Lt. Tiesa, jei parlamentas suderins kai kurias Seimo rinkimų ir referendumo procedūras, pakaktų perpus mažesnės sumos. Be kita ko, už šiuos pinigus televizijoje bus rengiamos agitacijos laidos, kuriose dalyvaus ir referendumo iniciatoriai, ir oponentai.
Tiesa, panaši suma VAE reklamai jau dabar leidžiama. Nors dar neaišku, kuo baigsis referendumas ir derybos dėl jėgainės statybos, per šalies televizijas jau keletą savaičių transliuojami reklaminiai filmukai apie VAE naudą ir galimas negandas, kurios ištiktų Lietuvą, jei jėgainės nebus. VAE atstovė spaudai Giedrė Krinicina dienraščiui „Kauno diena“ nurodė, kad šiemet projekto viešinimo programai numatyta skirti 3 mln. Lt. Iš viso parengiamiesiems projekto darbams jau išleista apie 50 mln. Lt.
Linas Vainius: pamirštamas saugumas ir kiti dalykai
„Gerai, kad rengiamas referendumas, – bus proga padiskutuoti apie AE reikalingumą ir kitus klausimus“, – 15min.lt sakė bendrijos „Atgaja“ tarybos narys Linas Vainius.
Jo nuomone, kol kas AE statybos klausimas sprendžiamas iš jėgos pozicijų – vyrauja požiūris „Я – начиальник, ты – дурак“ (rus. „Aš – viršininkas, tu – kvailys“). „Nesvarbu, ar pritrūks pusės procento, ar penkių, rezultatai parodys aiškesnes žmonių nuotaikas ir lūkesčius, – tvirtino pašnekovas. – Atsakingi politikai, kurie dirba ne sau ir ne interesų grupėms, turės į juos atsižvelgti, kitaip tai bus politinė savižudybė.“
L.Vainių glumina žiniasklaidoje vykstančios diskusijos, kuriose naudojami esą nuvalkioti ir supaprastinti argumentai, pavyzdžiui, kad referendumas kainuos iki 4 mln. Lt.
„Prajuokino tai – VAE jau išleista 50 mln. Lt, o iš viso iki 2015 metų, kai bus galutinai apsispręsta dėl projekto, planuojama išleisti beveik miljardą, – kalbėjo jis. – Apmaudu, kad AE pateikiama kaip vienintelė įmanoma alternatyva, tarsi šios investicijos vienintelės kuria darbo vietas. Be to, klausimas susiaurintas iki kainos, tačiau yra fundamentalūs saugumo, branduolinių atliekų laidojimo klausimai.“
Andrius Kubilius dėkojo už temą rinkimams
Pirmadienį į neeilinę sesiją susirinkę parlamentarai nusprendė, kad spalio 14 d., kai vyks Seimo rinkimai, taip pat bus klausiama gyventojų nuomonės dėl AE statybų. Už konsultacinio referendumo surengimą balsavo 62 parlamentarai (visi socdemai, „darbiečiai“, „tvarkiečiai“, Krikščionių partijos frakcijos ir Mišrios Seimo narių grupės atstovai, konservatorius Jonas Šimėnas), prieš – 39 (konservatoriai, „tvarkietis“ Julius Veselka ir mišriųjų atstovas Jonas Jagminas), susilaikė 18 (visi Seimo posėdyje dalyvavę liberalcentristai ir liberalai, trys konservatoriai ir neseniai į Mišrią parlamentarų grupę grįžęs Ekonomikos komiteto narys Valdemaras Valkiūnas).
„Noriu padėkoti, kad mums rinkimuose padedate išlaikyti gerą temą – energetinę nepriklausomybę“, – po balsavimo sakė premjeras Andrius Kubilius, kiek sutrikęs, nors ir stengėsi to neparodyti. Referendumą jis pavadino politikavimu ir artėjančių Seimo rinkimų akcija.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Arvydas Anušauskas įspėjo, kad kliudyti strateginiams projektams suinteresuotos Lietuvai nedraugiškos jėgos. Atominės energetikos komisijos pirmininko Roko Žilinsko teigimu, Rusija yra investavusi milijonus į Lietuvos žiniasklaidą, kad ši formuotų tam tikrą nuomonę.
Liberalų sąjūdžio frakcija siūlė rengti referendumą vėliau – baigus derybas su strateginiu investuotoju ir regioniniais partneriais, paaiškėjus visiems ekonominės naudos ir įsipareigojimų aspektams. Vyriausybės vadovas laikėsi tokios pačios nuomonės – referendumas galėtų vykti po pusantrų-dvejų metų, kai bus žinomos visos projekto detalės.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė anksčiau yra pareiškusi, kad žmonės „įstatymų nustatytuose rėmuose turi teisę išreikšti savo nuomonę visokiomis priemonėmis“.
Galvosūkis dėl derybų: sumaištis ar jokių pokyčių?
Neseniai A.Kubilius perspėjo, kad referendumas gali įnešti sumaišties derantis su regioniniais partneriais ir strateginiu investuotoju – Japonijos kompanija „Hitachi“ dėl jėgainės statybos.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Ramūnas Vilpišauskas įspėjo, kad tai gali pakenkti Lietuvos reputacijai tarptautinėje erdvėje ir sukelti klausimų investuotojams į VAE. Referendumą ekspertas susiejo su politikų siekiu pritraukti balsų Seimo rinkimuose, mad jį nuspręsta organizuoti dabar, o ne priimant įstatymus dėl atominės energetikos plėtojimo ar po kelerių metų, kai bus aiškesnės ekonominės sąlygos, finansinės Lietuvos dalyvavimo sąlygos.
Tačiau po balsavimo energetikos ministras Arvydas Sekmokas ir parengiamuosius naujos jėgainės projekto darbus įgyvendinančios valstybės bendrovės Visagino atominė elektrinė vadovas Rimantas Vaitkus tikino, kad Seimo sprendimas deryboms įtakos neturės.
Vidmantas Žiemelis: „Sunku pasakyti, kokia bus valdančioji dauguma, tačiau viliuosi, kad ji įvykdys tautos valią. Tauta yra protinga.“
„Derybos su regioniniais partneriais, lygiagrečiai politiniams procesams, vyksta ir toliau. Seimo sprendimas sudaro galimybę ir tam tikrą įpareigojimą visomis įmanomomis priemonėmis ir kanalais teikti visuomenei kuo daugiau informacijos apie VAE projekto privalumus ir naudą Lietuvai“, – BNS sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
„Nemanau, kad tas sprendimas kažką pakeis derybose, dirbame kaip dirbę. Dabar, Seimui priėmus tokį sprendimą, stengsimės labiau laiką išnaudoti visuomenės informavimui apie projektą“, – BNS teigė R.Vaitkus.
Vyriausybė ketina iki metų pabaigos pasirašyti Koncesijos sutartį su „Hitachi“, taip pat – statybos rangos sutartį, kurią planuota pasirašyta iki birželio 28 d., bet Seimas pratęsė terminą. Projekte ketina dalyvauti ir Latvija bei Estija, nors nei viena, nei kita iki šiol to nėra galutinai patvirtinusios. Abi tvirtina, kad naujoji jėgainė visų pirma turi atsipirkti ekonomiškai, be to, jos laukia, kokia bus politinė aplinka Lietuvoje po Seimo rinkimų šių metų rudenį. Baiminamasi, kad į valdžią atėjus dabartinei opozicijai gali būti peržiūrėti priimti sprendimai, taip pat laukiama ir referendumo rezultatų.
„Hitachi“ turėtų valdytų 20 proc., Lietuva – 38 proc., Latvija – 20 proc., o Estija – 22 proc. būsimos bendros įmonės akcijų. Vilnius taip pat viliasi į projektą grįšiant Lenkiją, kuri pernai iš jo pasitraukė. Tokiu atveju akcijų proporcijos keistųsi.
Naują jėgainę šalia uždarytos Ignalinos atominės elektrinės tikimasi pastatyti iki 2020-2022 m.
Visuomenės vaidmuo – tik patariamasis
Referendume gyventojams bus pateiktas vienintelis teiginys: „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip“ arba „ne“.
Seimas dar 2005 m. priėmė rezoliuciją, kad Lietuva turi likti branduolinės energetikos valstybe, o parlamentas teisiškai ir politiškai rems investicijas į naujos jėgainės statybą. Vos prieš kelias savaites priimti naujos jėgainės statybai reikalingi įstatymai, pritarta Energetinės nepriklausomybės strategijai, todėl kai kurie tautos išrinktieji pirmadienį aiškino, kad papildomas rinkėjų balsavimas nebeturi prasmės.
Juoba kad opozicinės Krikščionių partijos frakcijos inicijuotas ir iš viso 36 opozicijos atstovų paremtas referendumas bus tik patariamasis, jo rezultatai valdžiai nebus privalomi. Ši detalė frakcijos seniūno Vidmanto Žiemelio entuziazmo neatšaldė: „Elgtis priešingai nei nusprendė tauta, naujai išrinktai valdžiai bus sunku. Dabar dar sunku pasakyti, kokia bus valdančioji dauguma, tačiau viliuosi, kad ji įvykdys tautos valią. Tauta yra protinga.“
V.Žiemelis skundėsi, kad energetikos ministras vengė dalyvauti susitikimuose su specialistais ir atsakyti į klausimus dėl projekto ekonominio pagrįstumo ir saugumo, ar jis tikrai padės ištrūkti iš Rusijos energetikos sistemos. Anot jo, dėl statybų valstybei teks prisiimti didelius finansinius įsipareigojimus. Piliečiai esą turi teisę tiesiogiai spręsti svarbiausius klausimus, dėl kurių mokesčių mokėtojams atsiranda ilgalaikiai įsipareigojimai ir kurie gali turėti įtakos gyvenimo saugumui.
Rinkėjų vangumas sužlugdo referendumus
Privalomajame referendume pats jo tekstas yra dokumentas. Jei referendumas – tik patariamasis ir jis įvyksta, o rinkėjai pritaria siūlomam teiginiui, vėliau priimami kiti teisės aktai, priešingu atveju rezultatai Seimui neprivalomi. Šiuo atveju balsavimui teikiamas ne konkretus sprendimas, bet klausiama visuomenės nuomonės.
Zenonas Vaigauskas: kad referendumas įvyktų, reikalingas pagrindinių politinių jėgų sutarimas teikiamu klausimu.
Kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame pareikšti nuomonę turi bent pusė rinkėjų. Istorija nenuteikia optimistiškai – net referendumuose tokio aktyvumo ne visada pavyksta sulaukti. R.Vilpišauskas prognozavo, kad dėl menko aktyvumo referendumas greičiausiai neįvyks.
Buvęs Lietuvos energetikos instituto vadovas Jurgis Vilemas spėja, kad visuomenė nepritars VAE statybai. Pritariančiųjų esą padaugėtų tik jei politikai apie projektą pradėtų kalbėti atvirai ir pirmiausiai įrodytų, kad Lietuva pajėgi susitvarkyti su avarijos padariniais. Kaip jis sakė BNS, viena didžiausių problemų – jog valdžia nekalba, kas nutiktų įvykus nelaimei jėgainėje.
VRK pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, kad referendumas įvyktų, reikalingas pagrindinių politinių jėgų sutarimas teikiamu klausimu. „Tuose referendumuose, kurie baigdavosi rezultatyviai, kaip Konstitucijos priėmimas, stojimas į Europos Sąjungą, sovietų kariuomenės išvedimas, būdavo pagrindinių, praktiškai visų politinių jėgų palaikymas“, – BNS sakė jis.
2008 m. spalį buvo surengtas konsultacinis referendumas dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo po 2009 m., kuomet Lietuva buvo įsipareigojusi Europos Sąjungai ją sustabdyti. Nors absoliuti dauguma pritarė, kad jėgainė turi veikti toliau, referendumas paskelbtas neįvykusiu, mat jame dalyvavo tik 48 proc. rinkėjų.
Viena iniciatyva surengti konsultacinį referendumą dėl AE statybų šiemet jau baigėsi nesėkme. Žaliosios politikos instituto vadovo, buvusio D.Grybauskaitės patarėjo Lino Balsio vadovaujamai aktyvistų grupei pavyko surinkti vos 46 tūkst. piliečių parašų. Jie siūlė pasiteirauti rinkėjų nuomonės, ar sprendimus statyti AE šalies teritorijoje reikėtų priimami tik Tautos referendumu.
