„Kol kas tas mūsų planas nėra visai adekvatus ir reikia jį koreguoti. (...) Kitos šalys priėmė daug ambicingesnius ir agresyvesnius pagalbos paketus (...) Didelė dalis Europos valstybių imasi labai agresyvios skatinimo politikos, o Lietuva vis dar pakankamai delsia ir jos paketas yra kol kas labai mažas“, – ketvirtadienį Seime diskusijoje apie koronaviruso krizės iššūkius sakė K.Maniokas.
Pasak jo, Lietuva turi daug galimybių skolintis, tačiau kol kas jų neišnaudoja. K.Maniokas perspėjo, kad greitai nepasiskolinus rinkose, palūkanos gali augti, nes ateis skolintis vis daugiau valstybių.
„Kadangi Lietuva nesiskolina tarptautinėse rinkose, negali skolintis ir negali leisti obligacijų ir Lietuvos įmonės. Mes kol kas esame iš tikrųjų atkirsti nuo rinkų. Tai, ką mes dabar pasiskolinome, yra iš Europos investicijų banko, iš Šiaurės investicijų banko“, – aiškino jis.
K.Manioko nuomone, valstybės pagalbos priemonių ratas yra „labai siauras“.
„Tai kol kas yra iš esmės finansinės inžinerijos priemonės, o mažoms įmonėms reikia grandų, subsidijų, kurios iš tikrųjų jau patvirtintos, notifikuotos Europos Komisijos daugelyje valstybių narių“, – kalbėjo ekspertas.
K.Maniokas be kita ko pasigedo konkrečių sumų, kuriomis Lietuva numačiusi paremti verslą.
„Akivaizdu, kad ten yra ne 5 mlrd. eurų, o apie 2 mlrd. eurų ir tai, vienas milijardas yra garantijoms. Kompensacijoms numatyta apie 500 mln. eurų, bet ir tai dalis numatoma perskirstyti iš struktūrinių fondų investicijų, tai reiškia nuimti nuo paklausos pakeitimo ir perskirstyti. Iš vienos kišenės perdėti į kitą. Tai ten tokio dėliojimo daug ir tai reiškia, kad tas paketas yra net mažesnis negu numatyta“, – Seime kalbėjo ESTEP valdybos pirmininkas.
K.Manioko teigimu, Lietuva yra nusistačiusi daug perteklinių reikalavimų, kurie stabdo pagalbą ir atsigavimą, taip pat mažai naudojasi net tuo, ką leidžia Europos Sąjunga.
„Ir čia iš tikrųjų Europoje labai aiškiai matome skirtumą tarp Šiaurės, kur reakcija yra greita, agresyvi, pinigai yra dideli ir jie pasiekia ekonomiką, verslą, gyventojus, ir Pietų Europos valstybių, kur iš tikrųjų atsakas yra lėtas ir biurokratinis ir deja, mes kol kas esame panašesni į pietus, negu į šiaurę. Iš tikrųjų ilgiau delsti negalima, nes kiekviena uždelsta diena tolina atsigavimą (...)“, – Seimo nariams kalbėjo K.Maniokas.
„Kol kas mes esame čia gana šykštūs ir lėti, o žinome, kad šykštus moka du kartus“, – pridūrė jis.
Lietuva, iš tarptautinių bankų balandžio pradžioje gavusi 1,5 mlrd. eurų paskolų, jau paėmė 500 mln. eurų. Visas pasiskolintas lėšas planuojama panaudoti balandžio ir gegužės mėnesiais, priklausomai nuo poreikio.
Vyriausybė kovo viduryje patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatyta Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.
Kovo 17 dieną Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.
