„Turėtų būti formulė ne bausti ir drausti, o iš pradžių konsultuoti, padėti“, – trečiadienį LRT radijui sakė K.Starkevičius.
„Dar 2021 metais Viešųjų pirkimų tarnyba negalėjo konsultuoti ir kas atsitiko, kai pakeitėme įstatymą, kad gali konsultuoti – sumažėjo visokių atvejų. Reikalinga (fintech sektoriuje – BNS) ar įstatyminiu būdu, kad atsirastų ir šita funkcija, kad neišgąsdintume visų (…). Kvietėme ir didžiavomės ir staiga sakome: ne, čia dabar griežtai imsimės priemonių. Taip neturėtų būti“, – teigė parlamentaras.
Seimo narys apie tai kalbėjo Lietuvos bankui (LB) 2023 metais už pažeidimus skyrus maždaug 3 mln. eurų baudų, o šiemet – jau apie 1,5 mln. eurų.
LB valdybos narys Simonas Krėpšta yra sakęs, kad centrinis bankas pastaraisiais metais ėmėsi griežtesnės sektoriaus priežiūros, kasmet įvykdo 20–30 patikrų.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Audrius Valeika sakė, kad fintech yra ta sritis, kurioje fiksuojama daugiau finansinių nusikaltimų ar pradedama daugiau ikiteisminių tyrimų nei kituose sektoriuose, nors vystantis technologijoms atsiranda daugiau būdų nusikaltėliams paslėpti neteisėtus veiksmus.
„Tos technologijos dažnai ir tyrėjams būna nežinomos, ir tik specialistas, kuris labai įsigilinęs į vieną ar kitą technologiją, gali pasakyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika. Todėl ši sritis, arba virtualių valiutų sritis, kuri irgi priskiriama prie tų fintech sektorių, iš esmės rizikingos, nes tai naujos sritys“, – LRT radijui sakė A.Valeika.
Jo teigimu, institucijos turi tinkamas pinigų plovimo prevencijos priemones, tačiau kyla iššūkių jas įgyvendinant.
A.Valeika teigė, kad konsultuoti fintech įmones reikia, nes „dalis verslo nėra nusikaltėliai, o laukia pagalbos“.
Jo teigimu, Finansų ministerija yra parengusi geras sektoriaus priežiūros gaires, kuriose numatyti tiek institucijų, tiek verslo veiksmai.
„Prevencijos planas, kuris padarytas ir suderintas su fintech kompanijomis, yra tikrai geras. Ten yra ir įsipareigojimai, ką turi padaryti Finansų ministerija, ką turi padaryti LB ir FNTT. Bet kartu ką turi padaryti ir fintech kompanijos. Jei tik grūmosime lazda, tai tikrai nėra geras dalykas“, – sakė A.Valeika.
Asociacijos „Fintech Hub LT“ valdybos narys Mindaugas Petrauskas savo ruožtu teigė, jog griežta anksčiau į Lietuvą aktyviai kviesto sektoriaus kontrolė gali atbaidyti naujus rinkos dalyvius.
„Tas principas juoda-balta yra niekam nenaudingas. Iš pradžių kviečiame į Lietuvą, pozicionuojame save kaip fintech valstybę, duodam licencijas ir teigiame, kad sudarom palankias sąlygas, o kai atsiranda nenumatytų atvejų tikriname, naikiname licencijas, taikome milijonines baudas. Tai verslui nėra paranku, nes jam reikia planuoti savo ateitį“, – LRT radijui kalbėjo M.Petrauskas.
Pasak jo, baudų dydžiai galėtų būti peržiūrėti, kai kuriais atvejais jos būna per griežtos.
„Pavyzdžiui, praėjusią savaitę buvo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas, kad Lietuvos banko pritaikyta licencijos panaikinimo procedūra buvo per griežta ir (…) konstatuota, kad jie turėtų atgauti licenciją ir tęsti veiklą. Tokie sprendimai pakankamai skausmingi“, – sakė M.Petrauskas.
LB teigimu, Lietuva yra vienas Europos finansinių technologijų centrų tiek pagal licencijuotų įmonių, tiek pagal aptarnaujamų klientų skaičių. Jo teigimu, Lietuvos fintech bendrovės aptarnauja 30 mln. Europos klientų.
S.Krėpšta yra sakęs, kad LB per pastaruosius porą metų nustatė 14 reikšmingų pažeidimų, po kurių buvo panaikinta įstaigos licencija, skirta didelė bauda arba apribota įmonės veikla.
LB prižiūri apie 150 finansinių technologijų įmonių, teikiančių mokėjimo paslaugas.
