Taip jis kalbėjo antradienį Liuksemburge vykusioje Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje.
„Nebegalime eiti tuo pačiu keliu, kai žemdirbiams užduočių daugėja, o finansavimas toliau karpomas. Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas turi būti pakankamas ir atitinkantis jai keliamus tikslus. Be to, nauji iššūkiai juk vienodai slegia visų šalių ūkininkus, todėl būtina užtikrinti teisingą ir nediskriminuojantį tiesioginių išmokų paskirstymą tarp ES narių“, – Žemės ūkio ministerijos pranešime cituojamas K. Starkevičius.
Taryboje buvo patvirtintos pirmininkaujančios šalies išvados dėl į ūkininkus orientuotos bendrosios žemės ūkio politikos po 2027 metų.
Anot ministerijos, į išvadas buvo įtraukta nuostata dėl tiesioginių išmokų netolygaus pasiskirstymo tarp ES valstybių problemos ir jos sprendimo.
Pasak pranešimo, šioms nuostatoms pritarė ir ES žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis.
Tvirtinant išvadas Lietuva kartu su Bulgarija, Estija, Latvija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija pateikė bendrą deklaraciją, kurioje buvo įvardinta, kad tiesioginės išmokos tarp valstybių narių turi būti suvienodintos iki 2028 metų.
Taryboje taip pat aptarti iššūkiai, su kuriais susiduria ES maisto grandinė, kiti svarbūs su prekyba susiję žemės ūkio klausimai.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane įvairioms tiesioginėms išmokoms numatyta per 3 mlrd. eurų. Šių išmokų Lietuvoje suma kasmet siekia vidutiniškai apie 205 eurus už ha, o ES vidurkis siekia 270 eurų.
