K.Taujanskaitė: Ar mokame taupyti? 5 patarimai pradedantiesiems

Mintyse savo pinigus pradedame leisti jų dar nė negavę. Juk išleisti daug smagiau negu taupyti – galima iš karto džiaugtis nusipirktu daiktu, o taupomi pinigai bus išleidžiami tik vėliau ir einamuoju momentu jokio džiaugsmo neteiks. Vis tik, karantino laikas, kuomet vartojimą apribojome iki būtiniausių poreikių dėl beveik sustojusios fizinės prekybos, suteikia puikias galimybes ugdyti taupymo įpročius ir nesustoti to daryti prekybai laisvėjant. Tad nuo ko gi pradėti?
Kamilė Taujanskaitė
Kamilė Taujanskaitė / Simo Bernoto nuotr.
Temos: 2 Finansai Taupymas

Tiksliai žinokite, kiek ir kam išleidžiate, tą darykite išmaniai

Kartais taupymo procese sunkiausia tik pradžia. Tačiau žingsnis po žingsnio, taupymo procesas gali tapti ne tik atbaidantis, bet ir patrauklus. Jau kuris laikas populiaru darytis asmenukes, tad kodėl gi jos nepadarius ir savo finansams? Pradėkite stebėti ir fiksuoti visas savo išlaidas: kiekvieną kavą, išgertą ne namuose, naują drabužį, namų apyvokos daiktą, nusipirktą knygą ir t.t. Kai turėsite šiuos duomenis, suskirstykite skaičius pagal tikslines kategorijas. Pavyzdžiui, maisto prekės, maistas ne namuose, komunalinės paslaugos, finansiniai įsipareigojimai, jeigu jų esama (būsto paskola, lizingas, kiti finansiniai įsipareigojimai), transporto išlaidos, telekomunikacijų išlaidos ir t.t. Atlikus grupavimą, pamatysite, kur ir kam tiksliai išleidžiate, kurios išlaidos būtinosios, o kurios – atsitiktinės. Būtent jų galite nesunkiai atsisakyti ir pinigus perskirstyti kitaip.

Pradėkite stebėti ir fiksuoti visas savo išlaidas: kiekvieną kavą, išgertą ne namuose, naują drabužį, namų apyvokos daiktą, nusipirktą knygą.

Savo išmaniuosiuose įrenginiuose galite įsidiegti pajamų ir išlaidų stebėjimo programėlę. Šiuolaikinės programėlės turi daugybę funkcijų, kurios palengvina procesą ir jį automatizuoja, t.y. ne tik grafiškai atvaizduoja išlaidas pagal kategorijas, tačiau kai kuriais atvejais suteikia galimybę nuskaityti pirkinio čekį ir jį sukelti į atitinkamą išlaidų kategoriją. Kita vertus, daugelis Lietuvoje veikiančių komercinių bankų savo klientams siūlo nemokamą biudžetavimo paslaugą prisijungus prie el.bankininkystės.

Taupykite ne tai, kas lieka po visų išlaidų. Taupykite pirmiau, nei išleidžiate

Šią frazę kartą yra ištaręs investuotojas, vienas turtingiausių pasaulio žmonių, Warren Buffett, kai buvo paklaustas, ką galėtų patarti kitiems. Šiuose žodžiuose yra daug išminties: jeigu taupymą paliekame savieigai, tikėtina, kad dėl neplanuotų ir spontaniškų pirkinių, taupymui skirta pinigų suma sumažės arba jos išvis neliks.

Tik gavus pajamas, iš karto bent dalį jų reikėtų atidėti į atskirą sąskaitą. Galima sudaryti periodinio mokėjimo sutartį su banku, kad automatiškai, tik gavus įplaukas, tam tikra pinigų suma būtų atidedama. Specialistai rekomenduoja atidėti bent 10 proc. savo pajamų. Vis dėlto, jeigu žmogus turi deficitinį biudžetą, net ir 10 proc. gali pasirodyti per didelė suma, tad pradėkite nuo 2 proc., vėliau didinkite iki 5 proc. ir t. t. Jeigu galimybės leidžia, taupymo procentas gali būti kur kas didesnis. Nerašyta taisyklė: taupyti kas mėnesį tiek procentų, kiek Jums šiuo metu yra metų.

Nusistatykite išlaidų prioritetus

Egzistuoja pačios įvairiausios teorijos, kaip skirstyti savo finansus. Vienose iš jų teigiama, kad pirmiausia dalį savo pajamų reikėtų skirti taupymui, finansiniams įsipareigojimams dengti (jeigu tokių esama), maistui, komunalinėms ir telekomunikacijų paslaugoms, transportui, sveikatinimuisi, rūbams, kultūrai, pramogoms ir t.t.

Taupymas ir finansiniai įsipareigojimai visuomet turėtų būti prioritetas, o visos kitos išlaidos gali būti lanksčiau skirstomos egzistencinėms reikmėms patenkinti, pagal kiekvieno žmogaus poreikius ir galimybes.

Remiantis populiaria profesorės Elisabeth Warren 50/30/20 taisykle, rekomenduojama savo pajamas paskirstyti poreikiams, norams ir finansiniams tikslams pasiekti. 50 proc. savo biudžeto skirti būtiniausiems dalykams, pavyzdžiui, būstui ir maistui (poreikiams), 30 proc. – savo nuožiūra (norams) ir bent 20 proc. – taupymui (finansiniams tikslams pasiekti).

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pinigai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pinigai

Jeigu netikėtai atsirado pajamų, pusę jų iš karto atsidėkite ateičiai, o likusią pusę išleiskite kasdieniam vartojimui. Tarkime, įprastos asmens pajamos yra 1000 eur, tačiau už gerus darbo rezultatus žmogus gauna 500 eur priedą. Vadinasi, 250 eur reiktų atsidėti taupymui, o likusius 250 eur išleisti tam, kam tuo metu reikalinga. Tokiu būdu bus suteikiama laisvė norams, bet tuo pačiu ir taupoma užsibrėžtam tikslui.

Išsikelkite motyvuojantį ilgalaikį tikslą

Būtent tikslas gali mus motyvuoti arba priešingai – demotyvuoti. Taupyme, kaip ir sporte – pasiekus išsikeltą tikslą, patiriamas džiaugsmas, euforija, tad norisi siekti dar geresnių rezultatų ir kartelę didinti.

Tikslai skirstomi į finansinius ir nefinansinius, ilgalaikius ir trumpalaikius. Didžioji dalis mūsų tikslų – nuperkami, tad jiems reikalinga konkreti pinigų suma. Ją sutaupę, norimą tikslą galėsite nesunkiai įgyvendinti. Kita vertus, tokie tikslai kaip laimė, meilė, sveikata – neturi piniginės išraiškos ir, deja, negali būti nuperkami. Paradoksas – brangiausia, tai – kas neįperkama. Bet ar tai reiškia, kad neverta taupyti ir siekti finansinių tikslų? Turbūt, ne. Kaip kartą yra pasakęs buvęs JAV prezidentas Ronaldas Reaganas, „Pinigai negali nupirkti laimės, bet tai neaebejotinai gali suteikti geresnės kokybės prisiminimus“.

Didžioji dalis mūsų tikslų – nuperkami, tad jiems reikalinga konkreti pinigų suma.

Kad save motyvuotume, galime nusistatyti mažą, nesunkiai pasiekiamą trumpalaikį tikslą kažkam įdomiam, bet pakankamai dideliam įsigyti, ko greičiausiai negalėtumėte nusipirkti tiesiog iš algos. Pavyzdžiui, naujas išmanusis telefonas ar šventinės dovanos sau. Pasiekę mažesnius tikslus ir mėgaudamiesi smagiu atlygiu, kuriam sutaupėte, sustiprinsite įprotį ir įgausite psichologinį pagreitį, dėl kurio taupymo procesas taps nevarginantis, o priešingai – malonus ir motyvuojantis.

Sutaupytus pinigus išleiskite apgalvotai

Remiantis Lietuvos banko 2021 m. duomenimis, šiuo metu gyventojų santaupos komercinių bankų indėliuose yra rekordinėse aukštumose – siekia apie 18 mlrd. eur. Vadinasi, vienam gyventojui tenka apie 6,4 tūkst. eur santaupų.

Kur panaudoti sukauptas lėšas yra pačių įvairiausių variantų – nuo gyvenamojo būsto remonto, savo kvalifikacijos kėlimo iki finansinių aktyvų (akcijų, obligacijų, investicinių fondų vienetų ir pan.) ar nekilnojamojo turto pirkimo.

Vis dėlto, ne taip svarbu, kam pinigai bus panaudoti. Svarbu, kad santaupos būtų išleistos tam, ko iš tiesų reikia, ir kas kuria pridėtinę vertę ateityje. Būtent tai gali motyvuoti ir skatinti racionaliai elgtis su savo pinigais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų