Tiek G. Nausėda, tiek „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas pažymi, kad bene ryškiausias ženklas, kalbantis apie galimą Ukrainos bankrotą, yra šalies valiutos grivinos nuvertėjimas.
„Ukrainos ekonomikos problemos dėl dabartinių įvykių tik gilėja: didžioji dalis šalies yra paralyžuota, normalus darbas sutrikdytas, vyksta žūtbūtinė kova. Vienas iš ryškiausių atspindžių yra nuolatinis grivinos silpnėjimas.
Aišku, tą būtų galima paviršutiniškai mėginti pagrįsti tuo, kad valiutos silpnėja visoje posovietinėje erdvėje, ypač Nepriklausomų valstybių sandraugoje. Tačiau akivaizdu, kad Ukrainos grivinos silpnėjimas įgyja labai ryškias formas ir stumia šalį į vis sunkesnę padėtį“, – teigia G. Nausėda.
Anot Ž. Maurico, svarbu yra tai, kad jau netrumpą laiką su ekonominėmis problemomis susidurianti Ukraina yra labai priklausoma nuo prekybos su Rusija, Kazachstanu bei kitomis Muitų sąjungos šalimis, šiuo metu išgyvenančiomis ekonomikos saulėlydį.
„Ukraina jau kurį laiką susiduria su ekonominėmis problemomis, kurios yra ypač ryškios Muitų sąjungos šalyse. Rusijos rublis šią savaitę vėl pasiekė rekordines žemumas – jis yra silpniausias nuo 2008 metų, Kazachstanas praeitą savaitę taip pat devalvavo savo valiutą. Ukraina yra labai priklausoma nuo prekybos tiek su Rusija, tiek su Kazachstanu, todėl silpstant tų šalių valiutoms, lėtėjant jų ekonomikos augimui, tikėtis, kad Ukraina išvengs ekonomikos lėtėjimo būtų naivu“, – pastebi ekonomistas.
Jei situacija negerės, Ukraina gali sulaukti dvigubo smūgio: jos valiuta silpnės, o, tuštėjant biudžeto aruodams, artimiausiais mėnesiais gali nebelikti pinigų pensijoms ir atlyginimams viešojo sektoriaus darbuotojams, – sako Ž. Mauricas.
Kita į neviltį Ukrainą varanti problema yra viešųjų finansų padėtis. Valdžios sektorių kamuoja didelės skolos, tačiau esant nestabiliai Ukrainos situacijai niekas jai nenori skolinti pinigų. Europos Sąjunga (ES) pinigų nepaskolino, nes nebuvo pasirašyta asociacijos sutartis, visi Rusijos žadėti 15 mlrd. JAV dolerių Ukrainos taip pat nepasiekia.
„Kol neramumai nesiliaus, panašu, kad jokios paskolos šalis negaus. O jei situacija negerės, Ukraina gali sulaukti dvigubo smūgio: jos valiuta silpnės, o, tuštėjant biudžeto aruodams, artimiausiais mėnesiais gali nebelikti pinigų pensijoms ir atlyginimams viešojo sektoriaus darbuotojams“, – sako Ž. Mauricas.
Ar Lietuvai reikėtų nuogąstauti?
Ukraina yra devinta didžiausia Lietuvos eksporto partnerė. Lietuvos eksportas į šią šalį 2012 metais siekė 2853,2 mln. Lt ir sudarė 3,4 proc. viso eksporto.
„Ukraina patenka į svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių dešimtuką, tačiau apimtys nėra tokios didelės, kad Ukrainos problemos galėtų labai pastebimai paveikti Lietuvos ekonomiką. Žinoma, tam tikroms įmonėms Ukrainos bankrotas turėtų labai apčiuopiamų pasekmių, bet rimtų pasekmių makroekonominiu lygmeniu aš neįžvelgčiau“, – teigia G. Nausėda.
Savo ruožtu Ž. Mauricas pažymi, kad svarbu įvertinti, ką Lietuva eksportuoja į Ukrainą ir kiek eksporto produktų galima gana nesunkiai nukreipti į kitas rinkas, tačiau bet kuriuo atveju Lietuva neigiamą Ukrainos bankroto poveikį pajustų.
„Ukraina nėra pagrindinė, tačiau ganėtinai reikšminga partnerė. Tad poveikis ekonomikai, tikėtina, bus. Jei situacija blogės, manyčiau, kad kelias dešimtąsias procento nuo mūsų ekonomikos augimo ji nusitemps su savimi“, – sako Ž. Mauricas.
