15min portalas kviečia skaitytojus pareikšti savo nuomonę apie valstybės biudžetą ir pirmą kartą sukūrė specialų polapį „Biudžetas: sprendžiu aš“.
Į specialų polapį „Biudžetas: sprendžiu aš“ pateksite ČIA.
Čia rasite grafiką, kuris atspindi Finansų ministerijos parengtą pirmą 2023 metų valstybės biudžeto projektą su 4,9 proc. nuo BVP valdžios sektoriaus deficitu. Tačiau kiekvienas norintis gali pareikšti savo nuomonę, kaip turėtų atrodyti biudžetas – pavyzdžiui, padidinti vaiko pinigus, skirti gynybai 3 proc. nuo BVP, gerokai padidinti mokytojų ir medikų atlyginimus, finansavimą keliams, įvesti nulinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą maistui.
Galima ir sutaupyti – pavyzdžiui, nubraukti paramą už elektros kainas verslui ir gyventojams, nedidinti atlyginimų biudžetininkams. Tarp pasirinkimo galimybių – taip pat yra įvesti naujus mokesčius, kaip nekilnojamojo turto ar automobilių taršos, apmokestinti dovanas iš artimųjų ar panaikinti įvairias lengvatas. Kiekvienas sprendimas keičia ir kitų metų valstybės biudžeto deficito dydį.
Savo biudžeto projektus jau sudarė žinomi Lietuvos ekonomistai. Plačiau skaityti: Ką pasirinko 5 ekonomistai? Biudžeto deficitą ženkliau sumažino tik vienas.
Šį kartą sudaryti išbandyti interaktyvų įrankį pakvietėme jaunuolius – moksleivius ir studentus. Štai ką jie pasirinko.
Vilniaus universiteto ekonomikos studentai
Pirmieji iššūkio ėmėsi Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto ekonominės analitikos pirmo kurso magistrantai, vadovaujami dėstytojo, ekonomisto Algirdo Bartkaus.
Studentų sudėliotame valstybės biudžeto projekte planuojamas kitų metų deficitas nepasikeitė – išliko 4,9 proc. BVP ribose.
Visgi ekonomikos studentai prioritetus mato kiek kitaip nei valdžia.
Išlaidų skiltyje studentai numatė tik vieną priemonę – padidinti išlaidas gynybai iki 3 proc. BVP.
„Išlaidų gynybai didinimas yra kaip priemonė sumažinti ateities neapibrėžtumą ir garantuoti fizinį ekonomikos ir visos šalies infrastruktūros objektų saugumą“, – studentų motyvus 15min perdavė A.Bartkus.
Kaip pastebi dėstytojas, visos kitos studentų pasirinktos priemonės yra susijusios su taupymu arba papildomu pajamų gavimu. Ekonomikos magistrantai mano, kad lengvatas viešbučiams ir restoranams reikia naikinti.
„PVM lengvatų naikinimas viešbučiams ir restoranams būtinas dėl to, kad šios priemonės buvo laikinos. Toliau jas pratęsti nėra jokio reikalo, nes COVID-19 suvaržymų nebėra seniai, tad buvo pakankamai laiko, kad šia lengvata galima būtų kompensuoti sau pandemijos metu patirtus praradimus.
Atsižvilgant į tai, kad šiais metais darbo užmokesčiai pastebimai ūgtelėjo, gyventojai turės reikiamų pajamų apmokėti ir šiek tiek aukštesnes sąskaitas restoranuose“, – kodėl studentai pasirinko šias priemones, argumentavo A.Bartkus.
Vilniaus universiteto ekonomikos magistrantai taip pat pasirinko įvesti automobilių mokestį ir apmokestinti dovanas, gautas iš artimųjų.
Vaikų dienos centro „Navininkai“ lankytojai
Savo valstybės biudžeto versiją sudarė ir Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos filialo vaikų dienos centro „Navininkai“ vaikai.
Šio dienos centro socialinė pedagogė Nijolė Zubrickienė 15min pasakojo, kad įstaigos lankytojai – vaikai, gyvenantys nedideliame Aukštadvario miestelyje ir aplinkiniuose seniūnijos kaimuose.
„Tad prioritetą skyrėme labai žemiškoms, artimoms buičiai, šeimos ar mažos bendruomenės gyvenimui, priemonėms“, – pagrindinius kriterijus pristatė N.Zubrickienė.
Išlaidų skiltyje vaikai numatė įvairių priemonių – didinti finansavimą gynybai, saulės elektrinėms, keliams, pakelti iki 100 eurų vaiko pinigus. Valstybės biudžeto projektą dėlioję jaunuoliai nutarė, kad reikėtų didinti ir mokytojų, medikų bei visų kitų biudžetininkų atlyginimus. Įtraukus nemažai papildomų išlaidų, valstybės biudžeto projekto deficitas pasiekė 6,6 proc. nuo BVP.
„Mums kelių kokybė labai svarbu, nes kiekvieną rytą keliaujame į mokyklą. Svarbūs mokytojai ir medikai: pamąstėme, kad, esant didesniems atlyginimams, daugiau 12-okų pasirinktų mokytojo ar mediko profesiją. Tuomet nestigtų mokytojų ir sergant būtų galimybė greičiau patekti pas gydytojus“, – vaikų pasirinkimus komentavo N.Zubrickienė.
„Navininkų“ dienos centro lankytojai taip pat pasirinko nekompensuoti elektros kainų verslui, naikinti įvairias lengvatas. Tiesa, nulinį PVM tarifą maistui vaikai nusprendė įvesti.
„Apie verslą vaikų nuomonė buvo labai gera – jie mano, kad verslui puikiai sekasi, tad mokesčius mokėti jie lyg ir turi galimybę. Ir apie PVM mūsų nuomonė tokia pati. Tikriausiai tokią nuomonę formuoja aplinkoje girdimi suaugusiųjų komentarai“, – aiškino socialinė pedagogė ir pridūrė, kad vaikams sudaryti savo valstybės biudžeto projektą buvo įdomi patirtis.
Karalienės Mortos mokyklos devintokai ir dešimtokai
Karalienės Mortos mokykloje interaktyvų įrankį „Biudžetas: sprendžiu aš“ išbandė dvi klasės.
Dešimtos klasės mokiniai valdžios sektoriaus deficitą nuo 4,9 proc. sumažino iki 4,3 proc. BVP.
Išlaidų skiltyje mokiniai numatė padidinti pedagogų ir medikų atlyginimus. Mokinių komentarus apibendrinusi gimnazijos ugdymo vadovė Virginija Barbaravičiūtė ir istorijos mokytoja Laura Valantė 15min teigė, kad dešimtokai minėjo, jog abiejų profesijų atstovai dirba sunkų ir labai atsakingą darbą.
Be to, mokiniai pažymėjo, kad mokytojų trūksta, o gydytojai daug mokosi. Taigi reikia siekti, kad jie liktų Lietuvoje.
Daugiau pinigų skirti keliams ir saulės elektrinėms įrengti numatę mokiniai argumentavo, kad kelių būklė tragiška, o atsinaujinančių išteklių naudojimą reikia skatinti.
Pavyzdžiui, verslui mokiniai nebuvo dosnūs – jie pasirinko nekompensuoti elektros kainų, naikinti pelno mokesčio lengvatas, neleisti verslui atidėti mokesčių. Dešimtokai taip pat mano, kad reikėtų įvesti taršos mokestį, nes tai skatintų gyventojus įsigyti naujesnius automobilius, mažinti užterštumą arba rinktis dviračius.
O apmokestinti dovanas moksleiviai pasirinko teigdami, kad tai yra terpė slėpti nelegalius pinigus.
Tuo tarpu devintos klasės mokinių valstybės biudžeto projekte deficitas – 5,6 proc. nuo BVP.
Vaikai taip pat pasirinko didinti mokytojų ir gydytojų atlyginimus, bet taip pat numatė papildomų lėšų ir gynybai.
„Gynybai – būtina, turim juk baisų kaimyną“, – argumentavo devintokai.
