Vis dėlto paskutinę akimirką priimtas susitarimas tarp dviejų JAV valdančiųjų partijų galimai tik atidėjo problemą. Vyriausybės agentūros, kurios pastarąsias dvi savaites buvo uždarytos, gavo finansavimą iki sausio 15 dienos, o Finansų departamentas galės daugiau skolintis iki vasario 7 dienos. Tuomet akistata tarp demokrato prezidento B.Obamos ir Atstovų Rūmus valdančių respublikonų gali vėl pasikartoti, derybos tęsis toliau.
Kaip suprasti JAV nemokumą?
Valstybė, organizacija arba asmuo tampa nemokūs tada, kai nebegali laiku grąžinti savo skolų – pavyzdžiui mėnesinės įmokos už buto arba automobilio paskolą.
Valstybės paprastai skolinasi išleisdamos obligacijas – vertybinius popierius, kuriuos pažada išpirkti po tam tikro laiko su palūkanomis. Tad jei JAV taptų nemoki, ji negalėtų vykdyti įsipareigojimų JAV vyriausybės obligacijų turėtojams.
JAV iždo leidžiamos obligacijos yra laikomos viena patikimiausių investicijų, todėl jas perka ne tik privatūs investuotojai, bet ir tokių šalių kaip Kinija vyriausybės, pensijų fondai.
JAV, kaip ir daugelis kitų valstybių, išleidžia daugiau pinigų, nei surenka iš mokesčių. Trūkumas – biudžeto deficitas – padengiamas parduodant obligacijas investuotojams. JAV iždo leidžiamos obligacijos yra laikomos viena patikimiausių investicijų, todėl jas perka ne tik privatūs investuotojai, bet ir tokių šalių kaip Kinija vyriausybės, pensijų fondai.
Kokios būtų JAV nemokumo pasekmės?
Kadangi iki šiol to nėra įvykę, niekas tiksliai nežino, kas nutiktų, tvirtina BBC. Tikėtina, kad viso pasaulio biržos patirtų staigų kainų kritimą, o palūkanų normos šautų į viršų.
Taip nutiktų todėl, kad, JAV pasirodžius esant nepatikimai skolininkei, jos obligacijų vertė kristų. Kad investuotojai ir toliau sutiktų finansuoti JAV skolą, vyriausybė turėtų pažadėti aukštesnes palūkanų normas. Daugelis palūkanų normų visame pasaulyje yra susietos su JAV obligacijomis, taigi jos taip pat pakiltų.
Dabartinių JAV skolintojų padėtis taptų nepavydėtina. Pavyzdžiui, Japonijai, antrai svarbiausiai JAV skolintojai, priklauso maždaug 1,14 trilijono dolerių skolos – tai yra apie penktadalis šalies bendrojo vidaus produkto. Didžiausia JAV skolintoja yra Kinija, turinti obligacijų už 1,27 trilijono JAV dolerių.
„Goldman Sachs“ apskaičiavimais, pačios JAV ekonomikoje iškart ištirptų 175 milijardai dolerių, o tai sukeltų staigią recesiją.
Kaip JAV apmoka savo sąskaitas?
Keista, tačiau niekas tiksliai nežino, kaip tai vyksta. Kiekvieną dieną JAV Finansų departamentą pasiekia kiek daugiau nei du milijonai sąskaitų iš įvairių federalinių agentūrų.
Pasak „Credit Suisse“ analitikų, šias sąskaitas apmoka trys pagrindinės tarnybos: Gynybos išmokų valdybos departamentas, Finansų valdymo tarnyba ir Biudžeto paslaugų biuras. Su obligacijų turėtojais atsiskaito pastaroji, tačiau nėra mechanizmų nukreipti turimas lėšas iš vienų sričių kitoms.
„Goldman Sachs“ skaičiavimais, nemokumo atveju pačios JAV ekonomikoje iškart ištirptų 175 milijardai dolerių, o tai sukeltų staigią recesiją.
Jei JAV Kongresas nebūtų pakėlęs „skolos lubų“ – tai yra, leidęs vyriausybei daugiau skolintis – po spalio 17 dienos ji turėtų tik 68 proc. lėšų, kurių reiktų sumokėti kito mėnesio sąskaitoms. Taigi teoriškai JAV galėtų įvykdyti bent dalį savo įsipareigojimų, tačiau be galimybės skolintis reiktų pasikliauti vien biudžeto pajamomis, kurios svyruoja kiekvieną dieną ir būtų sunku ką nors planuoti.
Tačiau nerimą kelia ne tik sąskaitos – algos valstybės tarnautojams, socialinės išmokos, sveikatos draudimo programos – bet ir esamos skolos. Kas keletą dienų JAV Finansų departamentas turi „permesti“ skolą – tai yra pasiskolinti pinigų, kuriais grąžintų esamas skolas.
Paprastai tai „nekainuoja“, nes nauja skola tiesiog pakeičia seną – bet tik jei palūkanų norma lieka ta pati. Jei investuotojai nebenori skolinti JAV už tą pačią grąžą, tenka didinti palūkanų normas, o tai ilgainiui gerokai padidintų šalies skolą.
Ar JAV yra buvusi nemoki anksčiau?
Ne. JAV istorijoje yra buvę trys atvejai, kai vyriausybė priartėjo prie nemokumo. Pastarasis kartas nutiko seniai – 1979 metais, kai Finansų departamentas per neapsižiūrėjimą nesumokėjo 122 mln. JAV dolerių skolos – tvirtinta, kad taip įvyko dėl paprastos klaidos.
Nors klaida buvo greitai ištaisyta ir tie 122 milijonai sudarė tik nedidelę JAV skolos dalį – kuri anuomet siekė 800 milijardų – tačiau palūkanų normos tolesniam skolinimuisi pakilo 0,6 procento arba 6 milijardais dolerių per metus.
Kiti du atvejai, Didžiosios depresijos metu 1933 m. ir netrukus po JAV Nepriklausomybės karo 1790 m., buvo panašesni į dabartinę Graikijos situaciją – kreditoriai buvo priversti priimti mažiau pinigų, nei jiems buvo žadėta.
Skaičiuojama, kad šiemet JAV valstybės skola sieks 17,5 trilijono dolerių.
